Užsakovas buvo įvardintas
Šiuo metu kriminalistus itin domina du epizodai Orechovo nusikalstamo susivienijimo baudžiamojoje byloje – tai klubo „Dolls“ savininko Josifo Glocerio ir Teisėsaugos plėtros fondo prezidento pavaduotojo Sergejaus Drozdovo nužudymai.
Kaip paliudijo gaujos nariai, šių žmogžudysčių užsakovas buvo holdingo „Ruskoje zoloto“ vadovas Aleksandras Tarancevas (56 m.), turėjęs pravardę Saša Sliuniavas. Operatyvininkai turi duomenų, kad šis „autoritetingas“ verslininkas buvo glaudžiai susijęs su Orechovo nusikalstama grupuote, o jo vadovaujama bendrovė buvo laikoma šios nusikalstamos gaujos „finansiniu centru“.
Vykdytojai – nuteisti
Orechovo nusikalstamo susivienijimo, kuris buvo laikomas vienu pavojingiausių kriminalinėje Rusijos istorijoje, įvykdytų nusikaltimų tyrimas tęsiasi jau beveik 10 metų. Šios gaujos žudikai įvykdė šimtus žmogžudysčių ir tiek pat pasikėsinimų nužudyti. Orechovo grupuotės lyderiai – žudikai Sergejus Butorinas-Osia bei broliai Olegas ir Andrejus Pylevai, pravardėmis Generolas ir Karlikas, nuteisti ilgiems nelaisvės metams.
Tačiau iki galo atskleisti, dėl ko buvo nužudyti verslininkai S. Drozdovas ir J. Gloceris, o taip pat Orechovų gaujos „brigadininkas“ Sergejus Simonovas, pravarde Pelmenis, taip ir nepavyko. Kaip ir įvardinti šių nužudymų užsakovų.
Įdomu tai, kad gaujos nariai viešai pasakė užsakovo pavardę, tačiau nei kriminalistai, nei rusiškoji Temidė to neišgirdo. Kad užsakovas – Saša Sliunavas, davė parodymus tiek Generolas, kuris gaujoje buvo atsakingas už žmogžudysčių organizavimą, tiek etatinis žudikas, buvęs specialųjų pajėgų karys Aleksejus Šerstobitovas-Lioša Soldatas, kuris ir šovė į J. Glocerį. Pasak abiejų nuteistųjų, žmonės buvo žudomi „įsakius verslininkui A. Tarancevui“. Žudikai aiškino, kad „Ruskoje zoloto“ prezidentas nesutarė su nušautaisiais tiek verslo, tiek asmeniniais klausimais.
„Šimtaprocentinis melas“
Teisme Lioša Soldatas nenustygo ir vis klausė, kodėl šalia jų, ant kaltinamųjų suolo, nėra A. Tarancevo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 1997-ųjų vasarą Generolas su broliu susitiko Viduržiemio jūros pakrantėje ir Karlikas jam perdavė žinią, kad „Tarancevas prašo skubiai „nuimti“ vieną žmogų“. Olegui Pylevas suprato, kad tas žmogus – S. Drozdovas.
1997 metų rugpjūčio 13-ąją S. Drozdovas buvo nušautas Podolske. Tais pačiais metais, einant iš nuosavo naktinio klubo, kulka pasivijo ir J. Glocerį. Sprendžiant iš Generolo parodymų, motyvas pašalinti J. Glocerį tebuvo kažkoks pastarojo buitinis konfliktas su A. Tarancevu.
Šiuos sensacingus parodymus O. Pylevas davė prieš penkerius metus. Tuo metu jis ir buvo tikrinamas melo detektoriumi. Šią procedūrą atliko FTB Kriminalistikos instituto ekspertė, turinti didžiulę patirtį šioje srityje, Jaroslava Komisarova. Ji nusprendė, kad O. Pylevas meluoja, sakydamas, jog nusikaltimus užsakė „Ruskoje zoloto“ vadovas. „Šimtaprocentinis melas“, – padarė išvadą profesionalė ekspertė.
Aptiko rimtų pažeidimų
Tik 2011 metų lapkritį, minėto instituto darbuotojai, dar kartą patikrino O. Pylevą melo detektoriumi. Šį kartą ekspertai nusprendė, kad Generolo informacija, jog nužudymų organizatorius buvo A. Tarancevas, patikima.
O 2013 metų gegužę ekspertas patikrino visus J. Komisarovos darbus ir atliktas ekspertizes. Patikrinimo akte nurodyti ne tik nedideli šios specialistės profesiniai trūkumai, bet ir išvardinti gana rimti pažeidimai.
Ekspertą suglumino J. Komisarovos naudojama metodika, kurioje jis nustatė daugybę „klaidų ir trūkumų“. Pasirodė, jog 2008 metais J. Komisarova ėmėsi jai visai nebūdingos veiklos, jos testavimo metodika leido „laisvai manipuliuoti gautais parodymais“, subjektyviai vertinti ir netgi iškreipti melo detektoriaus rodmenis. Patikrinimo išvada vienareikšmė: „ekspertė tyčia kitaip įvertino gautus duomenis“.
„Neturėjo“ patirties
Patikrinimo akte taip pat pažymimia, kad prieš penketą metų bendrovės „Oriset“ direktoriaus pavaduotoja Irina Zubrilova, išanalizavusi pirmąjį O. Pylevo patikrinimą melo detektoriumi, nusprendė, kad išvados perdaug subjektyvios. Specialistės nuomone, gauti duomenys leido teigti, kad O. Pylevas 85 procentais duoda teisingus parodymus, jog A. Tarancevas užsakė J. Glocerio nužudymą. Tačiau J. Komisarova šias išvadas suniekino teigdama, jog kolegė neturinti tam patirties.
Dabar gi apkaltinti kolegos nekompetengumu J. Komisarovai nepavyko, nes patikrinimą atliko licencijuotas specialistas. Taigi, dabar kriminalistai turi svarių priežasčių pratęsti tyrimą ir ieškoti įrodymų, kad A. Tarancevas – nusikaltėlis. O J. Komisarova apkaltinta suklastojusi melo detektoriaus rezultatus, kai buvo tiriami Orechovo nusikalstamos grupuotės narių nusikaltimai.
Dirbo su valdžios vyrais
A. Tarancevo bendrovė „Ruskoje zoloto“ buvo įkurta 1992 metais vietoje pramoninės-komercinės įmonės „Rosija“. Jai priklausė Tyšinsko, Mitinsko, Pokrovskio, Dorogomilovsko prekyvietės, nuolat veikianti mugė „Praha“, o taip pat daugybė prabangių prekių parduotuvėlių Maskvoje ir užsienyje.
Šios bendrovės veikla tuo neapsiribojo. „Ruskoje zoloto“ turėjo nuosavą televizijos kanalą – „Vsiemirnij Ruskij kanal“. Čia buvo kuriami ir animaciniai filmukai (pvz., „Nežiniukas Mėnulyje“). Taip pat bendrovėje „Ruskoje zoloto“ buvo įsteigtas analizės skyrius, kuris vykdė įvairius valdžios vyrų užsakymus, bendradarbiavo su Rusijos Federacijos Tarybos ir Valstybės Dūmos nariais, aprūpindavo juos įvairių tyrimų duomenimis. Vienu metu šiame skyriuje dirbo ir Aleksandras Duginas, garsusis Vladimiro Putino „dvaro politologas“.
„Ruskoje zoloto“ buvo viena iš „Sankt Peterburgo tarptautinio ekonominio forumo“ steigėjų ir yra pagrindinis rėmėjas. 1999 metais ši bendrovė išleido A. Dugino knygas – „Geopolitikos pagrindai“ (Osnovi geopolitiki“) ir „Mūsų kelias“ (Naš putj“).
1990-aisiais „Ruskoje zoloto“ dengėsi tokiu šūkiu: „Mes plečiame savo verslą Rusijoje, nes matome jos atgimimą. „Ruskoje zoloto“ – tai rusų žmonės“.
Šiuo metu bendrovė išaugusi į didžiulį susivienijimą, kuri daug investavusi į bankų sektorių, juvelyrinių dirbinių pramonę, kino filmų gamybą ir užsiimanti prekyba su užsienio šalimis. Susivienijimo bendrovėse dirba beveik 20 000 žmonių.
„Ruskoje zoloto“ aktyviai imasi ir socialinių programų, per kurias vykdo labdaringą veiklą. Pvz., susivienijimas remia Karo Afganistane invalidų draugiją „Moskovskij dom Češyra“.
Nusikalstama praeitis
Vertėtų priminti, kad A. Tarancevas 1979 ir 1982 metais buvo nuteistas už sukčiavimą. O 1997 metais Maskvos Kovos su organizuotu nusikalstamumu valdybos pareigūnai, ėmėsi jo bendrovės finansų patikrinimo – mat buvo įtariama, kad susivienijimas nemoka muitų ir mokesčių. Tačiau kilęs triukšmas pamažu nutilo – patikrinimai baigėsi staiga ir be rezultatų.
1997 metų lapkričio pabaigoje A. Tarancevą areštavo Majamyje amerikiečių Imigracijos ir natūralizacijos tarnybos pareigūnai, nes šis prašydamas vizos, neužsiminė apie savo teistumus. Tačiau Floridos apygardos teisme pareigūnams nepavyko įrodyti, kad A. Tarancevas tyčia nuslėpė duomenis ir 1998 metų kovo 5-ąją verslininkas buvo paleistas.
1999 metų birželio 22-ąją „Ruskoje zoloto“ biuras buvo apšaudytas. Bendrovės vadovas nenukentėjo. Kriminalistai tuomet spėjo, jog pasikėsinimas į A. Tarancevą buvo susijęs su nesutarimais su Orechovo grupuote – manoma, kad A. Tarancevas pabandė nutraukti santykius su banditais.
Pasikėsinimą suorganizavo Lioša Soldatas. Jis pasinaudojo filme „Šakalas“ matytu įtaisu: ant automato, kuris buvo įdėtas į automobilį „VAZ-2104“, buvo pritaisytas optinis taikiklis su portatyvine vaizdo kamera, kurios pagalba vaizdas buvo perduodamas operatoriui.
Kai A. Tarancevo automobilis važiavo pro žigulius, savadirbė elektroninė sistema nesuveikė. Tačiau po pusvalandžio ši sistema įsijungė savaime ir automatas ėmė šaudyti, kur pakliuvo. Buvo kliudyti niekuo dėti praeiviai: vienas žmogus žuvo, du – sužeisti.
Stačiatikių globėjas
Šiuo metu A. Tarancevas lyg ir atsikratė „praeities šešėlių“ – po Orechovų nusikalstamo susivienijimo sutriuškinimo tapęs įtakingu verslininku, turinčiu visuomenėje gana aukštą statusą. Jo nuopelnus labai vertina Rusijos pravoslavų hierarchai. „Ruskoje zoloto“ dalyvavo atstatant svarbiausią stačiatikių šventovę – Kristaus Išganytojo cerkvę. Už didžiulį indėlį į statybas, bendrovei pareiškė padėką pats Jo Šventenybė Maskvos ir visos Rusijos Patriarchas Aleksejus II, o A. Tarancevo vardas buvo įrašytas į memorialinę cerkvės garbės lentą.
2000 metais A. Tarancevas gavo Rusijos nacionalinės premijos už pasiekimus versle laureato vardą. Jį ne kartą apdovanojo įvairios Rusijos Federacijos ir Maskvos valdžios institucijos.
Leidinys „Rusijos elitas“ A. Tarancevą įtraukė į 100 geriausių vadovų sąrašą už 2005 metų pasiekimus.
2007 metaų vasarį A. Tarancevas organizavo konferenciją „Ekologinis saugumas ir iniciatyvos saugant gamtą“, į kurią suvažiavo aplinkosaugininkai iš visos šalies.
A. Tarancevas vedė modelį Juliją Vizgaliną. Sutuoktiniai valdo parduotuvių tinklą Maskvos centre ir turi prekybos tinklą „Jimmy Choo“.
