Gaisro pašvaistė dar neišaušus nušvietė dangų Kėdainių pašonėje. Apie siautėjančią ugnį Apytalaukio dvare 5 valandą 15 minučių pranešė liudininkai. Atvykus ugniagesiams, jau pleškėjo viršutinis aukštas ir stogas. Gesinti buvo sudėtinga.
„Išdegę trečio aukšto patalpos, įgriuvę perdengimai, sulieti perdengimai, kadangi visur medis, sausas medi. Perdengimai, balkiai rūksta, kai senoviškos sienos, tinko ir po juo medinės lentelės sukryžiuotos, tai tos lentelės taip pat svyla, reikia labai atsargiai tas sienas ardyt“, – pasakoja gelbėjimo darbų vadovas Rimgaudas Viščius.
Vietiniai įtaria, kad įspūdingo grožio pastatas greičiausiai padegtas. Čia lįsdavo vietiniai vaikėzai ir iš tolėliau atvykę nuotykių ieškotojai:
„Būdavo, kad įlenda, į vidų, matosi, kad išlaužtas langas ar kas, pasidarę landą. Savaime nelabai čia ko įsidegt yra, žaibų nebuvo šiąnakt, elektros, kiek žinau, čia irgi nėra“, – sako gyventojas Ritvinas.
„Aišku padegta, savaime nepadarysi niekuomet“, – tikina gyventojas Stasys.
Kad čia užsukdavo nekviestų lankytojų, antrina ir seniūnas.
„Dažnai kaldavom langus, o užkalus jie vėl būdavo atplėšti, tai įtarimas toks yra, kad landžiodavo į tą pastatą, kažkam apsilankyt jame knietėdavo jame“, – teigia Vilainių seniūnas Antanas Bružas.
Apytalaukio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XV amžiaus, o mūriniai rūmai čia pastatyti XIX amžiuje. Neorenesansinio stiliaus pastatas unikalus, gausiai dekoruotas ir buvo dar gan neblogai išlikęs. Į gaisravietę atskubėję Kultūros paveldo specialistai sako, kad gaisras suniokojo dalį vertybių.
„Rūmai turi išlaikę ne tik išorinių detalių, bet ir viduje vertingų elementų, šiai dienai mes matom, kad toje vietoje, kur, mūsų žiniomis, yra gražių ir autentiškų dalių, įvykęs gaisras. Vienas iš vertingiausių autentiškų elementų yra puošyba, yra labai gražios krosnys, su karūnėlėm, kaip mes vadinam glazūruoti kokliai“, – kalba Kultūros paveldo departamento specialistė Asta Naureckaitė.
Iki 2007-ųjų dvare veikė globos namai, juos iškėlus jau 15 metų pastatas stovi nenaudojamas, jį prižiūri Kėdainių savivaldybė. Nors šiuo statiniu ne kartą domėjosi verslininkai, pasak valdininkų, viską stabdo biurokratinės kliūtys.
„Šitas objektas priklauso neprivatizuotinų dvarų sąrašui, įrašytas nuo 1992 m.. Kultūros ministerijos Kultūros paveldo komisija neišbraukia jo iš šio sąrašo ir tai atgraso interesantus tiek nuomotis ilgesniam laikotarpiui ar jį įsigyti“, – aiškina Kėdainių savivaldybės atstovas Edgaras Jasenka.
Susidomėjusieji nusipirkti dvaro tiesiog negali, nes draudžia įstatymas, o kišti milijonų dėl laikinos veiklos – nenori. Kėdainių valdžia vis bandė inicijuoti įstatymų pakeitimus, tačiau bergždžiai.
„Nuo 2014 buvo stengiamasi, teikiami raštai ir įgyvendinamos sąlygos, kad šitas dvaras būtų išbrauktas iš šio sąrašo, bet visą laiką atsimušdavom kaip į sieną“, – tikina E. Jasenka.
Gaisro metu sudegė apie penktadalis pastato viršutinio aukšto, kokia tiksliai žala padaryta paveldo objektui, paaiškės, kai specialistai galės apžiūrėti jo vidų.
