S. Mattarella priėmė šį prašymą, tačiau „pasilieka teisę spręsti, (ką daryti toliau), ir pakvietė vyriausybę likti pareigose kaip laikinai einančią pareigas“, sakoma Italijos prezidentūros pranešime.
Italijos politinių krizių aukščiausias arbitras S. Mattarella pranešė trečiadienio popietę pradėsiantis su partijų lyderiais konsultacijas dėl išeities iš suirutės. Spėjama, kad šios diskusijos truks iki ketvirtadienio.
G. Conte tikriausiai sieks naujo mandato vadovauti jau trečiajai vyriausybei per pastaruosius trejus metus, tačiau šių pastangų sėkmė priklausys nuo jo sugebėjimo išplėsti savo parlamentinę daugumą.
Šiuo metu G. Conte gali pasikliauti populistiniu Penkių žvaigždučių judėjimu (M5S), centro kairės Demokratų partija (PD) ir mažesne kairiųjų jėga „Laisvi ir lygūs“.
Prieš dvi savaites iš koalicijos pasitraukusi ekspremjero Matteo Renzi partija „Italia Viva“, taip pat opoziciniai centristai spaudžiami pereiti į kitą pusę ir palaikyti naująją vyriausybę – nebūtinai su G. Conte priešakyje.
Italija buvo pirmoji Europos valstybė, pavasarį patyrusi smarkų COVID-19 pandemijos smūgį ir didelių nuostolių. Per visą pandemijos laikotarpį smuko šalies ekonomika, o mirčių nuo koronaviruso skaičius iki šiol siekia maždaug 400 per dieną.
Kai kuriose šalies dalyje galioja griežti suvaržymai, vakcinavimo programos įgyvendinimas sulėtėjo, be to artėja terminas susitarti, kaip išleisti milijardus eurų, numatytų skirti iš Europos Sąjungos atsigavimo fondų.
Užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio, vienas M5S lyderių, anksčiau sakė, kad atėjo laikas paremti G. Conte.
„Dėl pandemijos šalis išgyvena vieną blogiausių savo laikotarpių, – parašė jis pirmadienį tviteryje. – Dabar mums reikia vienybės, mes visi turime susitelkti aplink Giuseppe Conte.“
Naujas mandatas
G. Conte vyriausybė atsidūrė ant žlugimo ribos, kai sausio 13 dieną iš jos pasitraukė M. Renzi partija, kilus konfliktui dėl vyriausybės darbo sprendžiant COVID-19 krizę.
M. Renzi perspėjo, kad vyriausybė rizikuoja iššvaistyti ES lėšas, jei įgyvendins savo 220 mlrd. eurų išlaidų planą, kuris, anot M. Renzi, nesprendžia daugiamečių Italijos struktūrinių problemų.
Praėjusią savaitę italų ministras pirmininkas laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, bet nesugebėjo užsitikrinti absoliučios daugumos aukštuosiuose parlamento rūmuose Senate.
Nepaisant ne vieną dieną trukusių derybų su senatoriais, siekiant jų palankumo, G. Conte tikriausiai pralaimės vėliau šią savaitę numatytą svarbų balsavimą dėl teismų sistemos reformos.
„Conte skaičiuoja, kad anksti imdamasis veiksmų ir tuo pačiu išvengdamas žeminamo pralaimėjimo Senate vėliau šią savaitę jis padidintų savo galimybes užsitikrinti iš Mattarellos mandatą formuoti naują vyriausybę“, – atkreipė dėmesį konsultacinės bendrovės „Teneo“ ekspertas Wolfango Piccoli.
Tikėtina, kad G. Conte mėgins ieškoti paramos ne vien savo koalicijoje, kurios branduolį šiuo metu sudaro M5S ir PD.
Kitos koalicijos partnerės centro kairės PD lyderis Nicola Zingaretti kol kas palaiko G. Conte.
Socialiniame tinkle „Twitter“ jis parašė, kad pasisako „su Conte už naują vyriausybę, kuri būtų aiškiai proeuropietiška ir turėtų tvirtą palaikymą parlamente“.
Atsikratyti G. Conte?
Tačiau, siekiant suformuoti veiksmingą naują vyriausybę, reikės ir daugiau kitų įstatymų leidėjų paramos, o „šiuo metu lieka neaišku, ar G. Conte tai gali pasisekti“, perspėjo W. Piccoli.
Jeigu nepasiseks, M5S ir PD gali „atsikratyti G. Conte ir ieškoti kito kandidato“ vadovauti naujajai koalicinei vyriausybei.
Jie norėtų išvengti pirmalaikių rinkimų, kuriuose, kaip rodo visuomenės apklausos, pergalė atitektų centro dešiniųjų koalicijai, kurią sudaro milijardieriaus buvusio premjero Silvio Berslusconi partija „Forza Italia“ ir Matteo Salvini dešiniojo sparno „Lyga“.
Anksčiau politikoje menkai žinomas teisės profesorius G. Conte pasirodė gerai besiorientuojantis neramiuose Italijos politikos vandenyse.
Po 2018 metų rinkimų jis vadovavo dviem gana skirtingos politinės sudėties vyriausybėms.
Pirmoji buvo kaprizinga ir populistinė M5S ir M. Salvini „Lygos“ koalicija, gyvavusi iki 2019 metų rugpjūčio, kai iš jos pasitraukė „Lyga“.
Po to G. Conte sugebėjo suformuoti kitą neįtikėtiną koaliciją iš buvusių nesutaikomų politinių priešininkų M5S ir PD.
