Kaip rodo prognozės, maždaug ketvirtadalis rinkėjų parėmė G. Meloni neofašistinių šaknų turinčią partiją „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia).
Tačiau partija vadovauja koalicijai, turinčiai gauti daugumą parlamente.
G. Meloni sėkmė žymi didžiulį pokytį Italijoje – vienoje iš Europos Sąjungos steigėjų bei trečioje pagal dydį euro zonos ekonomikoje – ir visoje ES, kur neseniai rinkimuose labai gerai pasirodė Švedijos kraštutiniai dešinieji.
G. Meloni, kurios rinkimų kampanijos šūkis buvo „Dievas, šalis ir šeima“, turi tapti pirmąja moterimi šalies ministrės pirmininkės poste ir vadovauti labiausiai į politinio spektro dešinę nutolusiai italų vyriausybei nuo Antrojo pasaulinio karo.
Vis dėlto naujos vyriausybės formavimo procesas galėtų užtrukti ne vieną savaitę.
Italijai išgyvenant didelę infliaciją ir susiduriant su energijos krizės grėsme, o Ukrainoje vykstant karui, 45 metų G. Meloni stengėsi nuraminti tuos, kas nerimauja dėl jos menkos patirties ir radikalios praeities.
G. Meloni teigimu, rinkėjai „aiškiai“ pritarė tam, kad jos partija vadovautų dešiniojo sparno valdančiajai koalicijai.
„Jei esame pašaukti valdyti šią šalį, darysime tai dėl visų italų... siekdami suvienyti žmones, stiprinti tai, kas juos vienija, o ne tai, kas skiria“, – reporteriams sakė ji.
Jos koalicijos sąjungininkai – Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) kraštutinių dešiniųjų „Lyga“ (it. Lega) ir ekspremjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia) – per rinkimus atsiliko nuo „Italijos brolių“, bet drauge šios jėgos turėtų laimėti maždaug 43 proc. balsų. To pakanka daugumai abejuose parlamento rūmuose užsitikrinti.
Galutiniai rezultatai turi paaiškėti vėliau pirmadienį, bet pagrindinė koalicijos varžovė, centro kairės Demokratų partija, pripažino pralaimėjimą.
Rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai mažas – maždaug 64 procentai. Tai maždaug devyniais procentiniais punktais mažiau nei per praėjusius rinkimus 2018 metais.
