Jos teigimu, tvarkytis su neeiniais iššūkiais valstybėje kliudo valdančiųjų demonstruojama arogancija, nesugebėjimas laiku priimti būtinų sprendimų ir beprasmės rietenos.
Apie tai ji kalbėjo šeštadienį vykstančioje LSDP konferencijoje Jonavoje.
Pasak V. Blinkevičiūtės, Lietuvoje būtų sunku rasti žmogų, kurio nepalietė sudėtinga situacija kylant energijos išteklių kainoms – milžinišku greičiu brangsta prekės ir paslaugos, sutrūkinėjo prekybos grandinės, lėtėja įmonių veikla.
„Šis išties sudėtingas laikmetis parodė, kur mes esame stiprūs. Kokiais klausimais galime susitelkti. Bet krizės taip pat atskleidė ir apnuogino mūsų valstybės silpnąsias vietas. Bėdas energetikos, socialinės apsaugos, ekonomikos politikose, galiausiai švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. Ir bėdas „nurašyti“ tik karui Ukrainoje – ką bando daryti valdantieji – yra neatsakinga. Ir net gėdinga taip dangstyti savo klaidas arba neveikimą“, – kalbėjo ji.
Ji teigė, kad dauguma Europos Sąjungos valstybių jau patvirtino pagalbos gyventojams ir verslui planus, juos įgyvendina ir čia pat klausė, kaip tvarkomės ir sprendžiame šiuos iššūkius Lietuvoje.
„Deja, dažnai klumpame. Nuolatinis valdančiųjų konservatorių ir liberalų blaškymasis, sprendimų kaitaliojimas, nesugebėjimas planuoti bent kelių žingsnių į priekį. Galiausiai – beprasmės rietenos. Ką pasiūlo Respublikos Prezidentas – ir Premjerė tuoj kerta atgal: „Netinka“. Socialdemokratų ir visos opozicijos siūlymai viešai menkinami. Arogancija liejasi laisvai“, – konferencijoje sakė V. Blinkevičiūtė.
V. Blinkevičiūtė: D. Kreivys susimovė
V. Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybė turėtų rodyti lyderystę valdydama energetikos įmones, pavyzdžiui, „Ignitis grupę“, kurioje didžioji kapitalo dalis priklauso valstybei.
Ji taip pat stebisi valdančiųjų vangumu ginant Lietuvos interesus Europoje, kuomet kalbama apie energetikos biržas.
„Ar mūsų energetikos sektorius vis dar tarnauja valstybei ir jos žmonėms, ar jau veikia kaip privati kompanija, kuriai svarbiausias tikslas – kuo didesnis pelnas? Ar valstybė dar valdo energetikos bendroves, kuriose, kaip ten bebūtų, didžioji kapitalo dalis priklauso valstybei? Tai reiškia – priklauso visiems Lietuvos žmonėms. Situacija nei kontroliuojama, nei stengiamasi ją kontroliuoti. Tyla ir tik didėjantys energetikos bendrovių pelnai. Vyriausybei laikas parodyti, kad ji vis dar valdo energetikos įmones, kuriose didžioji kapitalo dalis priklauso valstybei“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Politikė priminė premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus energetikos ministro Arvydo Sekmoko žodžius, kuris tvirtino, kad „Ignitis grupės“ Vyriausybė esą nebevaldo, o bendrovė ignoravo ir ignoruoja nacionalinio saugumo bei vartotojų interesus ir, vietoje gyvybiškai būtinų investicijų į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje, ieško pelnų svetimose rinkose.
Įvardino valdančiųjų klaidų kainą
LSDP pirmininkė taip pat sakė, kad valdantiesiems derėtų dažniau atsiversti ir Lietuvos Konstituciją, kurios 47 straipsnyje skelbiama, kad „valstybė gina vartotojo interesus.“
„Perlo Energijos“ istoriją jau žino visa Lietuva. Susimovė ir Energetikos ministerija, ir ministras, susimovė rinkos priežiūros tarnybos. Konservatorių žadėta „stipri valstybė“ tarsi nusišalino nuo problemų sprendimo. Kam atgavę nepriklausomybę sukūrėme rinkos priežiūros ir kontrolės institucijas? Kad gintų vartotojų interesus. Tam įkurta ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, jau įsibėgėjus „Perlo“ skandalui pareiškusi, kad sutartys su šiuo elektros tiekėju buvo nesąžiningos. Kur visos šios tarnybos, ministerija ir visa Vyriausybė buvo tuomet, kai šios sutartys buvo tik pradėtos brukti vartotojams? Buvo tyla“, – priminė V. Blinkevičiūtė.
Ji vardijo, kad socialdemokratai, dar pavasarį pasiūlė stabdyti elektros rinkos liberalizavimą, kreipėsi į rinkos priežiūros institucijas, Seime buvo registruotos įstatymų pataisos, numatančios liberalizacijos etapų atidėjimą. „Valdančiųjų nebuvome išgirsti. Dabar už šias jų klaidas kompensacijų pavidalu sumokės visi Lietuvos žmonės per biudžetą – apie 10 mln. eurų“, – teigė LSDP pirmininkė.
Ragina aktyviai ginti Lietuvos interesus Europoje, burti sąjungininkus
Pasak V. Blinkevičiūtės, krizė apnuogino bėdas ir su energijos biržomis.
„Pasirodo, kaltų nėra, algoritmai už kainas atsakingi. Ir dabar, stebint tarptautinį valdančiųjų veikimą, didelės aistros ir noro ginti valstybę, ginti vartotojus – nematyti. Kalbu apie energijos kainas, nesąžiningą energijos biržų veiklą, sąjungininkų Europoje paiešką. Jau vakar reikėjo plaukti ar skristi į Švediją ir tartis dėl pigesnės elektros. Nelaukiant Europos Vadovų tarybos sprendimų. Europos Komisija tam tikrai pritartų. Ar čia, Lietuvoje, laukiama, kada Europos Komisija dar nupirks bilietus į Švediją arba švedai patys mums pasiūlys pigesnę elektrą?“ – klausė V. Blinkevičiūtė.
Ji pabrėžė, kad socialdemokratai, iniciavę D. Kreiviui interpeliaciją, laukia atsakymų į daug ir rimtų klausimų.
„Visuomenė nusipelnė kompetentingo, sąžiningo ir atviro energetikos politikos formuotojo – energetikos ministro. Žinoma, energetikos krizė neturėtų užgožti ir užsienio reikalų ministro atsakomybės už padarytas klaidas. Interpeliacijos jam klausimas vis dar aktualus“, – minėjo socialdemokratų lyderė.
Ji pažymėjo, kad jau antrą kartą Seimui – o jei reikės ir trečią ir ketvirtą – socialdemokratai teikia atitinkamas įstatymų pataisas dėl artėjančio šildymo sezono.
„Mat be jokios pagalbos vis dar lieka tie gyventojai, kurie būsto šildymui naudoja elektros energiją ar gamtines dujas. Jiems tebetaikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Tai neteisinga. Todėl elektrai, gamtinėms ir suskystintoms dujoms siūlome taikyti lengvatinį 9 proc. tarifą“, – kalbėjo ji.
Prognozuoja emigracijos bangą ir augsiantį žmonių nerimą
Ji akcentavo, kad Lietuvoje daugiau nei pusė milijono žmonių gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, taigi turi išgyventi už maždaug 500 eurų ar mažiau per mėnesį.
„Valdantiesiems pasakysiu buhalteriškai, taip kaip jie mėgsta. Taip jiems gal bus aiškiau. Lietuvoje pragyvenimo savikaina tapo gerokai per didelė. Mūsų šalis tampa nekonkurencinga ne tik prekių, bet ir pragyvenimo prasme. Tą jaučia didžioji dalis Lietuvos žmonių. Nauja emigracijos banga jau už mūsų visų nugarų. To neįmanoma nejausti, nematyti, negirdėti. Kaip ir didėjančio visuomenės nerimo“, – įspėjo ji.
Pasak V. Blinkevičiūtės, dabar svarbiausias klausimas – kaip, kiek bei kaip greitai prie neeilinių iššūkių sprendimo prisidės valstybė: ar jos pagalba pasieks tuos, kuriems to tikrai reikia, ar ji nebus pavėluota.
„Praėjus bemaž pusantrų metų, kuomet paaiškėjo, kad energijos kainos tik augs ir einant 7 mėnesiui kai vyksta karas, galiausiai likus mėnesiui iki pirmųjų sąskaitų už šildymą, valdantieji kol kas negali konkrečiai pasakyti ir išdėstyti planų, ko žmonėms iš valstybės tikėtis dar šiemet. Ko tikėtis kitąmet? Ko tikėtis, jei situacija pablogės ir kas keistųsi, jeigu nebus taip blogai, kaip dabar prognozuojama?“ – klausė LSDP lyderė.
Ji sakė, kad konservatoriai ir liberalai į Seimo rinkimus ėjo su „stiprios valstybės“ šūkiu.
„Stiprią valstybę“ žadėjusi valdančioji dauguma jau būtų pateikusi krizės valdymo planus. Juos susiderinusi su smulkiu ir vidutiniu verslu. Su viešojo sektoriaus darbuotojais: medikais, dėstytojais, mokytojais, socialiniais darbuotojais, pareigūnais, kultūros darbuotojais. Su profesinėmis sąjungomis. Galiausiai senjorų, neįgaliųjų bendruomenėmis. Blogai, kai Vyriausybės veiksmai darosi neprognozuojami“, – vertino V. Blinkevičiūtė.
„Na, ne veltui turbūt sakoma: „Jei pavasarį miegojai, tai žiemą verksi“, – pridūrė ji ir priminė, kad, kad pavasario pabaigoje Vyriausybės sprendimais padidintus pensijų, įvairių išmokų, minimalios algos ir kitus dydžius jau seniai „surijo“ infliacija.
Įvertino V. Putino veiksmus
V. Blinkevičiūtė konferencijoje sakė, kad karas Ukrainoje lėmė naujus iššūkius Europos Sąjungos ekonomikai, energetikai, saugumo ir socialinėje politikoje bei pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu Vakarai turėtų išlikti kaip niekad vieningi.
„Paskutiniai Rusijos diktatoriaus veiksmai rodo režimą apėmusią neviltį ir bejėgiškumą – Putino grasinimus ir paskelbtą mobilizacija seks dar didesnė sumaištis Rusijos viduje. O Ukraina šiame lemiame etape prašo vieno: ginklų ir kuo greičiau. Bei visokeriopo palaikymo. Veikdami bendrai, visas demokratiškas Vakarų pasaulis, padarėme daug. Svarbiausia – nesustoti. Nuosekliai ir tvirtai spausti Putino Rusiją visais įmanomais būdais. Iki pat galo. Nes Ukraina kraujuoja ir už mūsų laisvę“, – LSDP konferencijoje kalbėjo ji.
Ji atkreipė dėmesį, kad V. Putinas mėgina palaužti Vakarų kantrybę ir vienybę ir iki šiol tai daro labai nesėkmingai.
„Atvirkščiai – Švedijos ir Suomijos narystės NATO procedūros beveik jau užbaigtos. Sunku būtų pervertinti šio proceso reikšmę Baltijos jūros regiono saugumui ir stabilumui. Parama Ukrainai teikiant moderniausią ginkluotę, humanitarinę pagalbą, apmokant karius ir kita – taip pat kritinės svarbos. Visa tai, kaip ir sankcijas agresoriui, būtina išlaikyti. Tik taip mes galime paremti Ukrainą jos kovoje už jų ir mūsų pačių laisvę”, – teigė V. Blinkevičiūtė.
