Klestinti vokiškai kalbanti Italijos Pietų Tirolio provincija siekia išsipirkti savo finansinę nepriklausomybę iš krizės kamuojamos Romos, skelbia RT. Skausmingais griežtų išlaidų apkarpymų ir ekonominės drausmės laikais, Italijos šiaurėje esantis regionas, kuriame gyvena apie pusę milijono gyventojų, yra tarsi saugumo sala prieš artėjančią audrą.
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Pietų Tirolį okupavo Italija, o 1919 galutinai jį aneksavo. Po Antrojo pasaulinio karo sąjungininkai nusprendė, kad provincija turi likti Italijos dalimi, tačiau jai buvo suteikta savivalda. Šiuo metu provincija gali džiaugtis plačia autonomija. Iki 90 proc. iš mokesčių gautų pajamų lieka regione, o likusi dalis keliauja į Romą. Tačiau šalį apėmus ekonominei krizei kiekvienas atiduotas euras vis labiau sužadina nacionalistinius jausmus. Politikai kaip niekada iki šiol yra pasirengę pasinaudoti susidariusia situacija.
Dauguma provincijos sostinėje Bolzane gyvenančių asmenų teigia, kad jų gimtasis miestas niekada nebuvo itališkas. Separatistinio judėjimo Pietų tiroliečių išlaisvinimas narė Eva Klotz, praleidusi 30 metų kovodama už nepriklausomybę sako: „Mes esame tiroliečiai! Mūsų kalba yra vokiečių! Prieš beveik 100 metų mus jėga atskyrė nuo likusios Tirolio dalies! Mes matėme fašizmą, kuris paveikė mūsų kalbą, uždarė mūsų mokyklas, uždraudė mūsų dainas! O dabar Italija pakeitė mūsų pavadinimą į Alto Adige!“
Pasiturinti Pietų Tirolio provincija nenori mokėti už skurdesnius Italijos regionus iš savo kišenės. Populiarios Libertarų partijos pirmininkas Ulli Mairas aiškina, kad Pietų Tirolis nėra atsakingas už Italijos išgelbėjimą ir net negalėtų to padaryti, net jei ir norėtų. „Italija yra prasta namų šeimininkė, turinti daugybę skolų, - sakė politikas. – Mes nemokėsime už jų skolas iš savo piniginių.“
Jų ir mūsų yra du žodžiai, kuriuos dažnai išgirsite Pietų Tirolyje. Pinigai yra visų problemų pagrindas. Tikimasi, kad autonominė provincija skirs 120 mln. eurų (414 mln. litų) Italijos nacionalinio biudžeto skylėms užkamšyti. Kad tai padarytų, Pietų Tirolis turės padidinti nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės ir pajamų mokesčius, bei pareikalauti didesnių mokesčių iš ūkininkų.
Vietoj to Pietų Tirolis nori „išsipirkti savo laisvę“ nuo Italijos kartą ir visiems laikams. Provincija netgi pasiūlė konkrečią išpirkos kainą – 15 mlrd. eurų (51,7 mlrd. litų).
„Visiška nepriklausomybė nuo Italijos yra neįmanoma, nes naujų valstybių atsiradimas šiandieninėje modernioje Europoje yra beprecedentis, – pripažino Pietų Tirolio ekonomikos ministras Thomas Widmannas. – Mes galime likti Italijos dalimi, tačiau mes norime visiškos finansinės laisvės. Mes esame pasirengę mokėti 3 proc. solidarumo mokestį. Mes mokėsime už užsienio politiką, fiskalinę ir euro politiką. Visa kita darysime savarankiškai. Mes nutiesiame kelius per kelis mėnesius, tačiau jiems atidaryti turime metų metus laukti leidimo iš Romos.“
Keliai ir infrastruktūra Pietų Tirolyje iš tiesų yra labai neitališki. Tą patį galima pasakyti ir apie nedarbo lygį, kuris šiame turtingame Italijos regione tesiekia 2 proc., lyginant su 10 proc. nacionaliniu vidurkiu.
