Italijai būtų nepriimtini bandymai Europos saugumo ir tarptautinės politikos sprendimus priimti neatsiklausus daugumos Europos valstybių, teigia Italijos gynybos ministras Antonio Martino.
"Jei Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos ir Liuksemburgo vadovų susitikimas skirtas tik pasikeisti nuomonėmis ir požiūriais, tai jokių problemų. Tačiau, jei tų šalių vadovai susitinka ir tęsia tą metodą, kai galvojama, kad vienos šalys gali susirinkti ir nuspręsti už kitas šalis, aišku tai nėra Italijai priimtina", - žurnalistams sakė A. Martino antradienį (04.29) Vilniuje po susitikimo su Lietuvos krašto apsaugos ministru Linu Linkevičiumi.
Su oficialiu vizitu Lietuvoje besilankantis A. Martino, žurnalistų paprašytas, komentavo antradienį Briuselyje įvykusį Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos ir Liuksemburgo vadovų susitikimą, kuriame buvo aptartas Europos karinių pajėgų stiprinimo klausimas.
Šių keturių valstybių vadovai siekia, kad Europos užsienio politika būtų "vieninga" ir galėtų konstruktyviai oponuoti JAV vykdomai užsienio politikai. Tam tikslui būtina sukurti efektyvias karines pajėgas. Tačiau kol kas Europos valstybėms nesiseka įsteigti kiek nors efektyviau veikiančių ir galinčių konkuruoti su JAV pajėgų.
Požiūrių skilimas į Europos bendrą užsienio politiką įvyko sprendžiant Irako diktatoriaus Saddamo Husseino pašalinimo iš valdžios klausimą. Tuomet išsiskyrė kai kurių "senųjų" ES narių iš vienos pusės bei JAV ir jas remiančių ES šalių ir kandidačių - iš kitos, pozicijos dėl jėgos panaudojimo prieš S. Husseino režimą.
JAV pasisakė už Irako diktatoriaus nuvertimą panaudojant karinę jėgą kaip paskutinę priemonę, jei jis iš valdžios nepasitrauks savanoriškai. Tačiau karinės jėgos panaudojimui labiausiai prieštaravo įtakingos ES narės Prancūzija, Vokietija, Belgija bei Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės Rusija ir Kinija.
Vasario pradžioje Lietuva kartu su šešiomis kitomis pakviestomis į NATO valstybėmis ir trimis kandidatėmis į Aljansą paskelbė pareiškimą, raginantį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priversti Iraką nusiginkluoti.
Šį Vilniaus dešimtuko šalių pareiškimą JAV įvertino kaip draugišką sąjungininkų ženklą Amerikos pozicijai dėl Irako diktatoriaus nuginklavimo, ryžtingesnį nei kai kurių Europos Sąjungos "sunkiasvorių" - Vokietijos ir Prancūzijos.
Tuo tarpu Vilniaus dešimtuko ir kitų Vidurio Europos valstybių moralinė parama Amerikai ypač smarkiai suerzino Prancūziją, kurios prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas) pavadino šias būsimąsias ES nares "nelabai gerai išauklėtomis" ir pareiškė, kad jos "praleido gerą progą patylėti".
JAV poziciją taip pat tuomet rėmė ES narės Didžioji Britanija, Ispanija, Italija, Portugalija ir Danija bei ES narystės siekiančios Lenkija, Vengrija ir Čekija. Visos šios valstybės yra NATO narės.
Vasario mėnesį Šiaurės Atlanto Aljanse buvo kilusi rimčiausia per kelis dešimtmečius krizė, kai NATO narės Prancūzija, Vokietija ir Belgija užblokavo svarstymą dėl papildomų gynybos priemonių Turkijoje, jeigu kiltų karas su Iraku.
Šiuos nesutarimus tarp sąjungininkų pavyko išspręsti per NATO karinio planavimo padalinį, kurio veikloje nedalyvauja Prancūzija, ir Turkijos prašymas dėl papildomų gynybos priemonių buvo patenkintas.
Nepaisant Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos nepasitenkinimo, JAV kartu su sąjungininkėmis karine jėga nuvertė S. Husseino režimą.
BNS
