Italijoje pirmoji juodaodė ministrė į moteris niekinančius ir rasistinius užgauliojimus atsakė, kad ji didžiuojasi būdama juodaodė, ne spalvotoji, ir kad Italija iš tikrųjų nėra rasistinė šalis.
Okulistę Cecile Kyenge (Sesilę Kjengę), Italijos pilietę, kilusią iš Kongo Demokratinės Respublikos integracijos ministre praėjusį šeštadienį paskyrė ministras pirmininkas Enrico Letta (Enrikas Leta); ji yra viena iš septynių ministrių naujojoje vyriausybėje.
Vos paskirtą ministrę imta užgaulioti ultradešiniųjų tinklalapiuose, kuriuose ji vadinama "Kongo beždžione", "Zulu", "juodąja antiitale".
Ji susilaukė rasistinių įžeidimų ir iš Mario Borghezio (Marijaus Borgecijaus) europarlamentaro, priklausančio Šiaurės Lygai (Lega Nord), kuri praeityje buvo tuometinio ministro pirmininko Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) sąjungininkė.
Dėl C.Kyengės M.Borghezio E.Lettos vyriausybę pavadino "bonga bonga vyriausybe", primindamas S.Berlusconio pamėgtą anekdotą apie "bunga, bunga", ir dar pridūrė, kad C.Kyengė gal ir būtų "gera namų šeimininkė bet ne ministrė".
C.Kyengė nekreipia dėmesio į komentarus, kuriuos žemųjų parlamento rūmų pirmininkė Laura Boldrini pavadino "rasistinėmis vulgarybėmis". Ministrė planuoja pateikti įstatymų pataisas, kurioms priešinasi Šiaurės Lyga, bet kurios leistų imigrantų šeimose Italijoje gimusiems vaikams automatiškai tapti Italijos piliečiais, nelaukiant kol jiems sukaks 18 metų.
"Aš atvykau į Italiją būdama 18-os, ir neketinu pasiduoti, sutikusi kliūtis", - sakė C.Kyenge, išvykusi iš Kongo studijuoti medicinos.
Ji taip pat atmetė daugelyje žiniasklaidos pranešimų jai taikomą terminą "spalvotoji": "Aš nesu spalvotoji, aš esu juodaodė ir sakau, kad tuo didžiuojuosi".
C.Kyenge, ištekėjusi už italo, nelaiko Italijos rasistine valstybe ir mano, kad priešiškumas kyla daugiausia dėl neišprusimo.
"Italijoje yra tradicija maloniai ir svetingai sutikti kitus. Turime pripažinti šias tradicijas ir laikytis jų kasdien", - pažymėjo ji.
L.Boldrini, savo ruožtu, vienam laikraščiu sakė kasdien internetu gaunanti grasinimų mirtimi ir laiškų su lytinio smurto vaizdais.
"Kai moteris patenka į valstybės tarnybą, niekinančiųjų moteris agresija pasipila jos atžvilgiu, paprastomis paskalomis ar smurtinėmis..., vartojant žeminančius ir niekinančius žodžius", - sakė L.Boldrini laikraščiui "La Repubblica".
"Neturėtume bijoti pasakyti, jog tai subkultūra, kuriai tam tikru būdu pritariama. Mano nuomone - tai didelė negerovė Italijoje", - sakė ji primindama apie daugybę atvejų, kai itales vyrai nužudo ar tyčiojasi iš jų, ir tai dažnai daro jų sutuoktiniai ar partneriai.
