Nušovė autoritetą
Teismas vyko Italijos mieste Baryje. Kaip tik šiame mieste vyko kriminalinis karas tarp Kutaisio ir Tbilisio organizuotų grupuočių. Gruzinų mafija šiame mieste veikia nepriklausomai nuo vietinės mafijos ir užsiima išskirtinai reketu, žmogžudystėmis ir nelegalia emigracija.
Italijos teisėsaugininkai sunerimę, kad gruzinai pasklido po visą šalį, tačiau Baryje jų daugiausia. Iš 6500 oficialiai į šalį įvažiavusių gruzinų daugiau nei 2000 gyvena šiame mieste. Tai bene didžiausia Gruzijos diaspora visoje Europoje.
2012 metų sausio 6-ąją Bario mieste už 100 metrų nuo policijos komisariato buvo nušautas kriminalinis autoritetas Revazas Čuradzė – verslininkas ir „įteisintojo vagies“ Teimurazo Čuradzės (Aleko) tėvas. Pačiame miesto centre, vidury dienos, į jį buvo paleistos 9 kulkos. Italų policija sulaikė jo sugyventinę, taip pat Gruzijos pilietę, ir apkaltino ją, kad ši samdomiems žudikams papasakojo apie savo sugyventinio planus. Apžiūrėti nušautojo lavono buvo pakviesti ekspertai, suprantantys tatuiruočių reikšmes. Pagal jas jie nustatė, kad R. Čuradzė priklauso Kutaisio atšakai. Policija priėjo prie išvados, kad jis tapo karo su Rustavio-Kutaisio mafiozais auka.
Karo pradžia?
Tačiau ne visi tuo patikėjo. Kai kurių teisėsaugininkų nuomone, tai karo su vietine Apulijos regiono mafija pradžia. Šiame regione veikia Jungtinės Šventos Karūnos (itališkai – Sacra Corona Unita – aut. past.) nusikalstamas susivienijimas. Jį sudaro apie 50 klanų su bendru maždaug 2000 narių skaičiumi. Pagrindinis verslas – cigarečių, narkotikų, ginklų ir žmonių kontrabanda. Taip pat ši organizacija renka mokesčius iš kitų nusikaltėlių už leidimą jiems veikti pietrytinėje Italijos pakrantėje – strategiškai svarbioje vietoje gabenant kontrabandines prekes į ir iš buvusių komunistinių kraštų, kaip Kroatija, Serbija ir kt.
Kol gruzinai visoje Italijoje plėšė butus, o pelną per Barį siųsdavo į gimtinę ir vietiniams mokėjo mokesčius, tol Karūnos vadai su tuo taikstėsi. Tačiau šnipai pranešė, kad įvykusiame gruzinų ir ukrainiečių mafiozų susitikime buvo nuspręsta sutriuškinti vietinę mafiją ir savo kontrolėn paimti Barį, kuris dar labai svarbus ir kaip uostas. Karūna nusprendė nedelsti ir paskelbė neapskundžiamą nuosprendį. Jis ir buvo įvykdytas – nušautas lyderis R. Čuradzė. Dar kalbama, kad gruzinai į Italiją iš Afganistano ėmė vežti pigius narkotikus ir ginklus. O kaip tik beveik visą pelną Jungtinės Šventos Karūnos susivienijimas gauna iš narkotikų ir ginklų. Mafija biznyje konkurencijos nepripažįsta. Čia veikia savi, daug efektyvesni įstatymai.
Išsiaiškino nužudymą
Policijai klausantis gruzinų pokalbių telefonu, juos sekant paaiškėjo ir kitokių dalykų. Karabinieriai išsiaiškino, kad kaip tik Kutaisio klanas Maskvoje organizavo Aslano Usojano, slapyvardžiu Senis Chasanas, nužudymą.
2012 metų rugsėjo 18-ąją Merabas su savo artimiausiais draugais susitiko Romoje. „Įteisintieji vagys“ svarstė, jog per ilgai užsitęsė karas su Senio Chasano klanu. Iš Romos buvo paskambinta į kalėjimą Rusijoje, kuriame bausmę atliko Tarielis Onianis-Taro ir paklausta jo nuomonės. Taro atsakymas buvo trumpas ir aiškus: „Sunaikinkite jį ir visos problemos pasibaigs“. Manoma, kad tuomet Seniui Chasanui ir buvo paskelbtas mirties nuosprendis. 2013 metų sausį jis buvo nušautas Maskvoje.
Po to karabinieriai įrašė dar vieną pokalbį tarp Taro ir Merabo. „Tai gimimo diena visiems mums. Mes žengėme didelį žingsnį pirmyn“,– džiaugėsi kriminaliniai generolai.
Kaltinimai subliūško
Gruzinų mafiozų teismas Baryje prasidėjo balandžio mėnesį, o nuosprendis buvo paskelbtas liepos pabaigoje. Kaltinimai dėl A. Usojano nužudymo šiame teisme nebuvo nagrinėti ir jie kol kas niekam nepateikti.
Teisiamiems mafiozams prokurorai pateikė kaltinimus nusikalstamo klano sukūrimu, vagysčių su įsilaužimu organizavimu, pinigų plovimu, dokumentų padirbinėjimu. Kaip sunkinanti aplinkybė buvo įvardijama tai, kad gruzinai buvo ginkluoti. Tad Bario prokuroras Merabui Džangvaladzei (Merabui Suchumskiui) teismo paprašė skirti 10 metų ir 8 mėnesių, Besikui Kuprašviliui (Beso) – 8 metų ir 8 mėnesių, Vilniuje sulaikytam Temūrui Nemsicveridzei (Cripa) – 8 metų laisvės atėmimo bausmes. Tačiau nagrinėjant bylą teismas kai kuriuos kaltinimus atmetė kaip neįrodytus. Taip iš nuosprendžio dingo vagystės su įsilaužimu, reketavimas, o svarbiausia – prokurorams nepasisekė įrodyti, kad „įteisintieji vagys“ Baryje sukūrė organizuotą mafiozų grupuotę. Kadangi patys sunkiausi nusikaltimai liko neįrodyti, tai teismas Merabui skyrė 4 metus ir 8 mėnesius nelaisvės. Likusiems 7 teisiamiesiems, tarp kurių ir Beso su Cripa, teismas skyrė po 3 metus ir 2 mėnesius kalėjimo.
Įtariamieji pasislėpė
R. Čuradzės nužudymu buvo apkaltinti Zurabas Cokojevas ir Zurabas Džinorija. Abu jie sugebėjo pasislėpti ir dabar yra ieškomi. Tiriant bylą paaiškėjo, kad Revazas kontroliavo Italijos firmą „Geotransit ltd.“, kuri vežė komercines siuntas į Gruziją. Ši konkuravo su kita panašia firma, kontroliuojama M. Džangvaladzės klano. Konfliktą aštrino ir tai, kad R. Čuradzė priklausė aršiausiam Tarielio Onianio ir Merabo Suchumskio priešui – Lašos Šušanašvilio klanui. Italijos policija įtarė, jog per vieną M. Džangvaladzės sušauktą „schodkę“ (susirinkimą – aut. past.) Revazui buvo paskelbtas mirties nuoprendis – 2012 metų sausio 6-ąją gruzinai jį nušovė Bario centre.
Prokuroro nuomone, grupuotei vadovavo Merabas. Jo dešine ranka laikomas Cripa. Kaip tik jis buvo atsakingas už nusikalstamu būdu gautų pinigų plovimą, vilų pirkimą.
Visi jie buvo sulaikyti, kai Europolas, Italijos prašymu, pernai birželio 18-ąją suorganizavo banditų sulaikymo operaciją. Vienu metu Čekijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje buvo sulaikyta 18 gangsterių iš kurių 13 turėjo „įteisintojo vagies“ statusą.
Sulaikė Vilniuje
Po šios operacijos per visą Europą nuskambėjo teisėjo iš Vilniaus Gedimino Viederio pavardė. Kaip jau minėjau, Vilniuje buvo sulaikytas Cripa, o po keletos dienų ir dar vienas ieškomųjų – nusikalstamo pasaulio autoritetas Givis Gordeladzė (65 m.), pravarde Givis Tbiliskis arba Givis Tolstij. Šis mafiozas įvardijamas kaip vienas pagrindinių Kutaisio klano vadeivų. „Autoritetas“ jau ketvertą metų gyveno mūsų šalies sostinėje. Įtariama, kad jo vadovaujami gruzinai Italijoje ir kitose ES šalyse prievartavo turtą, plėšikavo, plovė pinigus, naudojosi padirbtais dokumentais, papirkinėjo ir t.t.
Buvo įtariama, kad G. Gordeladzė asmeniškai reketavo vieną italų transporto bendrovę, reikalaudamas po 0,5-1,2 euro už kiekvieną gruzinų vardu į Gruziją gabenamą siuntinį. Nusikalstamo susivienijimo autoritetas grasino įmonę sudeginti, jei italai nepaklustų. Italijoje G. Gordeladzei gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nerado priežasčių
Gyvis buvo sulaikytas, tačiau Vilniaus apylinkės teismo teisėjas G. Viederis, atrado lengvinančių motyvų: įtariamasis – ligotas, pagyvenęs žmogus ir skyrė jam 30 000 litų užstatą bei mėnesį namų arešto. Namuose įtakingajam klano vadeivai buvo nurodyta būti nuo 22 iki 6 valandos. Žodžiu, tarptautinio masto organizuotų nusikaltėlių vadeivą, ieškotą visoje ES, teisėjas paleido iš teismo salės.
Kalbama, jog sulaikius G. Gordeladzę, į šio „įteisintojo vagies“ gelbėjimo operaciją įsijungė ne tik advokatai, bet ir mūsų šalies nusikaltėliai. Įdomu tai, jog pasklido kalbos, kad užstatas už G. Gordeladzę buvo sumokėtas dar prieš teisėjui paskelbiant savo nutartį.
Nors prokuratūra sureagavo žaibiškai ir parašė skundą Vilniaus apygardos teismui, o jį tuoj pat išnagrinėjusi teisėja Audronė Kartanienė panaikino teisėjo G. Viederio nutartį ir nurodė G. Gordeladzę suimti, „įteisintasis vagis“ jau buvo dingęs.
Pasak pareigūnų, tai antras atvejis ES istorijoje, kai teismas paleido įtariamąjį, sulaikytą pagal Europos arešto orderį. 2011 metais taip pat pasielgė Austrijos teismas paleidęs buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, Sausio 13-osios byloje įtariamą nusikaltimais žmoniškumui.
O Europolas, priblokštas tokio Vilniaus teisėjo sprendimo, prakalbo apie korupciją Lietuvos teismuose.
Pripažino suklydęs
Kilęs šurmulys dėl tokio teisėjo verdikto, privertė Vilniaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju dirbantį G. Viederį teisintis. „Sprendimą įtariamajam skirti kardomąją priemonę – namų areštą – priėmiau pagal man pateiktą prokuratūros medžiagą ir teismo posėdyje gynėjo pateiktus dokumentus, – vienoje radijo laidoje, teisinosi teisėjas G. Viederis. – Sprendžiau pagal turimą informaciją, kurioje buvo pateikti duomenys apie Lietuvoje sulaikytą asmenį – Rusijos pilietį, jo gyvenamąją vietą, sveikatos būklę“.
Ir tuoj pat pripažino, jog suklydo paleisdamas įtariamąjį. Jis kategoriškai neigė gavęs atlygį už gruzinų grupuotės nario paleidimą.
Tokį teisėjo G. Viederio sprendimą – paleisti Europolo ieškomą nusikaltėlių lyderį – Teisėjų tarybos (TT) pirmininkas Gintaras Kryževičius įvertino kaip šokiruojantį ir paskelbė, jog teisėjui gali grėsti drausmės byla ir atleidimas prezidentės iniciatyva. Taip pat TT pirmininkas užsiminė ir apie galimybę teisėjui G. Viederiui išeiti iš darbo savo noru.
G. Viederis tuoj pat įteikė prašymus atleisti jį ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, ir iš teisėjo pareigų. Bet čia sukilo teisėjų bendruomenė, kuri nesutiko su TT pirmininko G. Kryževičiaus nuomone ir pareiškė, jog teisėjas, priimdamas sprendimus, yra nepriklausomas ir, kad šiuo atveju teisėjui G. Viederiui yra daromas spaudimas.
Atšaukė dekretą
Sulaukęs kolegų užtarimo teisėjas G. Viederis pakeitė savo nuostatas trauktis iš teisėjo pareigų.
„Prašymą atleisti iš pareigų šalies vadovei pateikiau paveiktas visuomenės reakcijos ir žiniasklaidoje nuvilnijusio atgarsio. Tačiau suvokęs pasekmes ir tikrai žinodamas, kad priėmiau procesinį sprendimą pagal tuo metu man pateiktą medžiagą ir manydamas, kad šis sprendimas teisingas tomis aplinkybėmis, kurios buvo tuo metu, nusprendžiau prašymą atsiimti ir toliau dirbti darbą, kuriam atidaviau ne vienerius savo gyvenimo metus,“ – žurnalistams paaiškino savo apsisprendimą G. Viederis.
Taigi, teisėjui atsiėmus prašymą atleisti jį iš pareigų, prezidentė Dalia Grybauskaitė atšaukė dekretą, kuriuo prašė Teisėtų tarybos patarimo dėl šio teisėjo atleidimo.
Sulaukė išaiškinimo
Susiklosčius tokiai dviprasmiškai situacijai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir TT pirmininkas G. Kryževičius paprašė Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti kai kurias KT 1999 metų gruodžio 21 dienos nutarimo nuostatas dėl teisėjo nepriklausomumo.
Pirmininkas paprašė KT atsakyti, ar teismų savivaldos institucijos gali teisėjų procesinius sprendimus įvertinti kaip teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kurį teisėjas galėtų būti atleidžiamas iš pareigų. Taip pat buvo paklausta, ar teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas paneigia bet kokias galimybes teisėjų procesinius sprendimus vykdant teisingumą vertinti teisėjo aplaidumo požiūriu.
Kovo 10-ąją KT paskelbė paaiškinimą, kaip ir kada teismų savivaldos institucijos turėtų vertinti teisėjo elgesį. Jame rašoma: „Netinkamas, aplaidus, akivaizdžią kompetencijos stoką rodantis teisėjo elgesys, lemiantis nuolatinį tokių sprendimų, kuriuose nuolat daromos teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, proceso įstatymų pažeidimai, priėmimą, yra nesuderinamas su teisėjui keliamais reikalavimais, todėl suteikia pagrindą taikyti teisėjui drausminės atsakomybės priemones, taip pat pripažinti jį savo poelgiu pažeminusiu teisėjo vardą“.
Anot KT, „teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijų sistema nesudaro jokių prielaidų, kuriomis prisidengdamas teisėjas galėtų vengti tinkamai atlikti savo pareigas, aplaidžiai nagrinėtų bylas“.
Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Romualdo Kęstučio Urbaičio, teismų savivaldos institucijos turėtų vertinti teisėjo elgesį, jeigu jo nagrinėjamose bylose nuolat kartojamos šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo, taikymo klaidos, nuolat kartojami šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai. Tokiu atveju teisėjui gali būti taikoma drausminė atsakomybė, pripažįstama, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.
Taryba nesutiko
Teisėjo G. Viederio elgesį TT pirmininkas G. Kryževičius pasiūlė įvertinti šių metų kovo pabaigoje įvykusiame TT posėdyje. Pasisakę TT nariai: teisėjai Tomas Šeškauskas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas), Artūras Drigotas, Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas), taip pat Vytautas Zelianka (Vilniaus apygardos teismas), Zigmas Pocius (Klaipėdos apygardos teismas) išsakė įvairių nuomonių, todėl G. Kryževičius pasiūlė balsuoti už tai, „kad būtų pavesta Vilniaus apygardos teismo pirmininkui V. Zeliankai atlikti išorinio administravimo subjekto patikrinimą“arba kitaip tariant, – patikrinti teisėjo G. Viederio išnagrinėtas bylas bei priimtus sprendimus. Tačiau didžioji TT narių dalis buvo prieš tokį patikrinimą.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
