Lietuvoje nuo šiandienos pradeda veikti nauja, nemokama išmaniųjų telefonų programėlė „KoronaStopLT“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras viliasi, kad programėlė nuims dalį naštos nuo karštosios linijos savanorių pečių, tačiau tvirtina, kad vėluojame – daugelyje Europos šalių tokios programėlės pradėjo veikti dar birželį.
„Belieka apgailestauti, kad pakankamai vėlai paleidžiama programėlė“, – sako centro vadovas Robertas Petraitis.
„KoronaSTOP“ skirta įspėti programėlę įsidiegusius žmones apie kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu. Naudodami „Bluetooth“ ryšį telefonai keisis informacija, kada, kokiu atstumu ir kiek laiko buvo šalia. Tačiau pabrėžiama, kad programėlė nefiksuos tikslios vietos, kur kontaktas su užsikrėtusiuoju vyko. O jei „Bluetooth“ ryšys telefone bus išjungtas, į telefoną parsiųsta programėlė neduos jokios naudos.
„Pagrindinė programėlės funkcija yra matuoti atstumus tarp mobiliųjų įrenginių ir vienam iš vienam iš įrenginio naudotojų užsikrėtus koronaviruso infekcija, informuoti kitus naudotojus, pateikti jiems rekomendacijas ir tokiu būdu stabdyti viruso plitimą“, – pasakoja R. Petraitis.
„Kai kuriais atvejais ta informacija šiek tiek bus iškreipta, nes programėlė turėtų fiksuoti, kiek laiko konkretūs kontaktai tarpusavyje buvo susiję, buvo vienas šalia kito. Mes žinome, kad pas mus dalies pastatytų pastatų sienos yra labai plonos, o „Bluetooth“ ryšys, kurio pagalba bus renkami duomenys, sklinda ir per sienas“, – teigia IT ekspertas Marius Pareščius.
Užsikrėtęs žmogus pats programėlėje turės pažymėti, kad serga. Tiesa, bet kas pranešti apie užsikrėtimą negalės, nes programėlėje reikės įvesti specialų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro suteiktą kodą.
„Kai asmuo pažymi, kad jam nustatyta koronaviruso infekcija, programėlės naudotojai, kurie per paskutines 14 dienų buvo šalia užsikrėtusiojo daugiau nei 15 minučių, mažiau nei 2 metrų atstumu, gauna pranešimą, apie galimai buvusį kontaktą ir gali atitinkamai reaguoti, t. y. izoliuotis ir taip apsaugoti kitus“, – kalbėjo R. Petraitis.
Visgi nepaisant to, kad šiandien koronaviruso paros atvejų skaičius šoktelėjo į rekordines aukštumas, dalis sostinės gyventojų programėlę vertina skeptiškai:
„Ten praneša per dvi savaites, jeigu jūs buvot arti su tuo žmogumi sergančiu. Tai kas man, kas buvo prieš dvi savaites? Išvis nesvarbu, nes aš jau per tą laiką būčiau gal užsikrėtusi. Tai man ji nereikalinga, aš jos tikrai nenaudočiau.“
„Virusą gali sukontroliuoti tik komendanto valanda. Programėlė tik pinigų išleidimas, o rezultatas neaiškus.“
„Tikrai naudosiuosi, nes darbo reikalai verčia, kad turiu važinėti po Vilnių, tai tikrai naudosiuosi.“
„Aš su ja nesusitvarkysiu. Na, tai reikia mokėt, žinot…“
Italijoje gyvenanti lietuvė Daiva Lapėnaitė sako, kad vienoje labiausiai nuo viruso nukentėjusių šalių tokia nuo birželio 1-osios veikti pradėjusi programėlė neprigijo. Tad dabar kai kuriuose Italijos regionuose valdžia siekia, kad programėlė būtų privaloma, o ne savanoriška.
„Kol kas galima konstatuoti, kad ji nepasiteisino dėl labai konkrečių priežasčių. Tai visų pirma, ją yra parsisiuntę tik 9,5 milijono gyventojų. Tai yra beveik 16 proc. Italijos gyventojų. Akcentuojama, kad tam, jog ji tikrai būtų veiksminga, reikia, kad ją naudotų 70 proc. gyventojų“, – sako Italijos lietuvė Daiva Lapėnaitė.
Tai reiškia, kad Lietuvoje „KoronaSTOP“ programėlę įsidiegti turėtų maždaug du milijonai žmonių. Šiuo metu ją į savo telefonus įsirašė 10 tūkstančių vartotojų.
„Tai nerealu, nes mes tiek neturime išmaniųjų įrenginių. Nemaža Lietuvos vartotojų dalis turi vis dar senuosius telefonus, kurie neturi „Android“ arba „Apple“ operacinių, kurios yra pritaikytos šios programėlės veikimui. Tai yra dar vienas valstybės bandymas nusipirkti kažką“, – pasakoja M. Pareščius.
Beje, daug kam kyla abejonių dėl programėlės saugumo.
„Visi šneka, kad programėlės duomenys bus laikinai saugomi, valstybė juos kaups ir panašiai. Nėra garantijos dėl to laikinumo. Mes neturime jokiuose aktuose apibrėžtų laikinumo kriterijų. Nėra apibrėžta, kas naikins, kaip tie duomenys bus sunaikinami, kas kontroliuos, ar tie duomenys tikrai buvo ištrinti“, – teigia M. Pareščius.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras ramina ir ragina kuo daugiau žmonių programėlę parsisiųsti. Programėlės saugumą įvertino ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.
„Norėčiau nuraminti – ji neskirta kam nors sekti, kaupti ar rinkti duomenis. Jei rasite tokių sąmokslo teorijų, kad ji sukurta sekti, valdyti, tai tikrai netikėkit tokiomis sąmokslo teorijomis. Ji tikrai nerenka ir nekaupia jokių duomenų“, – kalbėjo A. Veryga.
Planuojama, kad „KoronaSTOP“ programėlė galės keistis informacija ir su kitų šalių programėlėmis, o tai esą pravers ir keliaujantiems žmonėms.