Ministrų kabinetas pritarė, kad penkiuose regionuose – Friulio-Romanjos, Friulio-Venecijos Džulijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto – iki gruodžio 31 dienos būtų įvesta nepaprastoji padėtis, sakoma vyriausybės pranešime. Jame taip pat skelbiama, kad numatytas 36,5 mln. eurų fondas nukentėjusiesiems paremti.
Italija susiduria su neįprastai ankstyva karščio banga ir kritulių trūkumu, ypač šiaurinėje žemės ūkiu užsiimančiame Po lygumoje, kuri kenčia nuo didžiausios sausros per 70 metų.
Nepaprastoji padėtis suteikia galimybę naudotis „nepaprastosiomis priemonėmis ir įgaliojimais“, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, kompensuoti nuostolius ir užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas teritorijoje gyvenantiems žmonėms.
Didžiausios šalies žemės ūkio profsąjungos „Coldiretti“ duomenimis, sausra kelia grėsmę daugiau kaip 30 proc. šalies žemės ūkio produkcijos ir pusei ūkių Po lygumoje, kur gaminamas Parmos kumpis.
Madžiorės ir Gardos ežerų vandens lygis taip pat yra žemesnis nei įprasta šiam metų laikui. Be to, labai atslūgo piečiau per Romą tekančios Tibro upės vanduo.
Po upė yra didžiausias pusiasalio vandens telkinys, kuriuo intensyviai naudojasi ūkininkai.
Pastarosiomis dienomis kelios savivaldybės paskelbė apribojimų.
Ketvirtį milijono gyventojų turinčioje Veronoje apribotas geriamojo vandens naudojimas, o Milanas paskelbė uždarantis dekoratyvinius fontanus.
Dėl sausros hidroelektrinės pagamina mažiau elektros energijos.
Hidroelektrinės, dauguma kurių yra kalnuotoje šiaurinėje šalies dalyje, paprastai patenkina beveik 20 proc. šalies energijos poreikių.
Ekstremalioji padėtis buvo įvesta kitą dieną po mažiausiai septynių žmonių gyvybių nusinešusios griūties didžiausiame Italijos Alpių ledyne, kuri, pasak premjero Mario Draghi (Marijaus Dragio), „neabejotinai“ susijusi su pasauliniu atšilimu.
