Tai jau antras Italijos žingsnis šiais metais, siekiant apmokestinti finansinius sandorius.
Naujojo mokesčio pagrindu kiekvienam sandoriui, kurio prekybos dažnis yra spartesnis nei 0,5 sekundės, bus taikomas 0,02 proc. tarifas.
Itin spartūs aukšto dažnio finansiniai sandoriai pastaruoju metu buvo vertinami kontraversiškai. Naujų technologijų dėka, kai kurie investuotojai per sekundę gali atlikti itin daug sandorių. Manoma, kad dėl šios technologijos pastaraisiais mėnesiais ne vieną kartą biržos buvo priverstos nutraukti prekybą dėl techninių sutrikimų.
Panašių veiksmų 2012 metų rugpjūtį ėmėsi ir Prancūzija. ES siekia, kad finansų sektorius reikšmingai prisidėtų prie valstybių narių viešųjų finansų ir atsisakytų spekuliacinių sandorių, nekuriančių jokios vertės platesnei visuomenei.
Tokio apmokestinimo idėją palaiko 11 ES narių, tarp jų ir Vokietija, Graikija bei Ispanija. Minėtose šalyse analogiški mokesčiai turėtų įsigalioti iki 2014 metų sausio mėnesio.
Vis dėlto šios mokestinės politikos kritikai teigia, esą investuotojai pasitrauks iš šalių taikančių panašius mokesčius ir persikels į lengvesnę mokestinę naštą turinčius kraštus.
Birželį Tarptautinė vertybinių popierių asociacija pateikė prognozę, kad pritaikius analogiškus mokesčius visų minėtų ES narių atžvilgiu, vertybinių popierių rinka susitrauktų 65 proc. Labiausiai tokį sumažėjimą pajustų Vokietija ir Prancūzija.
Jungtinė Karalystė yra didžiausias finansų centras ES ir griežtai pasisako prieš papildomą mokestinę naštą finansų sektoriui.
