Tyrimai rodo, kad Lietuvos mokytojų pasitikėjimas savo gebėjimais mažesnis, nei Europos Sąjungos vidurkis. Antra vertus, vis daugiau pedagogų namo, kad informacinių technologijų naudojimas ne tik informatikos pamokose, bet ir mokant kitų dalykų, skatintų vaikų iniciatyvą mokytis.
Kaip vis populiarėjančios skaitmeninės priemonės mokyklose keičia kasdienę veiklą „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ pasakojo kelerius metus pamokose planšetinius kompiuterius naudojanti anglų kalbos mokytoja Stasė Riškienė. Kai kurie tėvai mano, kad pernelyg didelis skaitmeninių priemonių naudojimas mokyklose labiau kenkia, nei padeda.
„Jeigu su saiku, tai technologijos tiktai naudą duoda. Pas mus įprasta eiti nuo vieno kraštutinumo prie kito. Tuomet, be abejo, galima sulaukti ir neigiamų padarinių. Tie, kurie studijuoja pedagogiką, žino, kiek laiko rekomenduojama dirbti su planšetiniais kompiuteriais. Pradinėse klasėse - 10 ar 15 minučių per pamoką, vyresniems ilgiau. Tad laikantis rekomendacijų, galima pasiekti net aukštesnių rezultatų".
Ar savo pamokose daug laiko naudojate planšetinius kompiuterius. Ir kokią čia įžvelgiate naudą ?
„Įvairiai. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad mes visą laiką tik su planšetiniais kompiuteriais dirbame. Vaikams labai patinka kurti, sakykim, animaciją, vadinamuosius minčių žemėlapius ar pristatymus. Bet nepamirštame ir tradicinių metodų, tradicinių būdų. Ir rašymo, ir piešimo, ir kitų elementų pamokoje. Kiek teko pastebėti, technologijos labiausiai prisideda prie kūrybinio gebėjimo ugdymo, nes čia yra neribotos galimybės.
Kaip vertinat į mokyklas ateinančias įvairias kitas elektronines priemones - elektronines pažymių knygeles, lankomumo skaitytuvus?
„Nieko neigiamo negalėčiau pasakyti. Gal būt yra kai kurių tėvelių savotiška baimė, kad čia kažkas ne taip, bet tokios galimybės, kai, pavyzdžiui, tėvai gali stebėti beveik realiame laike, kaip vaikui sekasi, ar jis buvo pamokoje, kokį vertinimą ar pastabą gavo - tai neįkainojamas dalykas. Deja, ne visi tėvai tuo naudojasi“, - sakė S. Riškienė.
