Moteris velia lėles, kuria įvairias dekoracijas ir, svarbiausia, nori įkvėpti kitus, kad įsitraukimas į kūrybinį procesą taptų atokvėpio ir džiaugsmo šaltiniu. Neseniai ji pati sukūrė vieną originaliausių kūrinių – namelį iš paprasto plastmasinio degalų kanistro.
Namelio idėja kilo visai netikėtai
Genovaitei idėja sukurti namelį kilo tuomet, kai pamatė vyro 25 litrų plastmasinį degalų kanistrą ir sukirbėjo mintis, kad norėtųsi kažką iš jo padaryti. Nors ji sako, kad visą namelio projektavimą pradėjo neapgalvotai, dabar jau žino, ką šiame kūrybiniame procese darytų kitaip.
Nuo kelio Genovaitė prisirinko akmenukų ir pradėjo juos tvirtinti cementu ant kanistro viršaus. Kadangi kanistras buvo aukštas ir plastikinis, ji greitai pastebėjo, kad akmenėliai nesilaiko ir slysta.
Juokdamasi ji prisimena, kaip kreipėsi į vyrą patarimo ir klausė, ar reikėtų dėti daugiau akmenėlių, o šis atsakė: „Dėk, dėk.“
Tačiau Genovaitė greitai suprato, kad vyro patarimas nebuvo veiksmingas, nes akmenėliai vis tiek nesilaikė. Galiausiai ji paliko statinę ramybėje ir pradėjo svarstyti, ką reikėtų pakeisti, kad akmenukai nebeslystų.
„Pragręžiau skylutes plastikinėje statinėje, kuri buvo išsipūtusi, bet turėjo keturkampio formos kontūrus, ir išsigręžiojau daugiau skylučių vieloms. Supratusi, kad cementas per sunkus, paėmiau senus plytelių klijus ir pradėjau klijuoti jais.
Vėliau išsipjoviau langus, nors tada nesusimąsčiau, kad reikėjo pasidaryti rėmus ir langus su pertvaromis – dabar tikrai daryčiau kitaip“, – procesą apibūdina moteris.
Varstydama vielutes, Genovaitė bandė jas pritaikyti taip, kad galėtų tvirtinti klijus langams ir pertvarėlėms. Ji ėmėsi lipdyti namelį, laukdama, kol viskas išdžius, ir iškart suprato, jog šią veiklą geriausia atlikti vasarą, nes klijai džiūsta gana ilgai.
„Kai klijai šiek tiek padžiūsta, gali formuoti reljefus. Susibraižiau akmenukų kontūrus, juos pažymėjau ant klijų, formavau plytas, o kai dar truputį padžiūvo, kontūrus pastorinau ir labiau išryškinau. Visą namelį taip susilipdžiau. Vėliau reikėjo apdirbti vielutes langams – nebuvo lengva, bet su kantrybe darai ir viskas pavyksta“, – pasakoja ji.
Vietoje tikro stiklo naudojo permatomą plastmasę
Genovaitė pripažįsta, kad iš pradžių nebuvo pagalvojusi, kaip įstiklinti namelio langus, ir tai tapo tikru iššūkiu. Vėliau jai kilo idėja naudoti įvairias dėžutes – stiklinius ar plastikinius dangtelius – ir kiekvieną langą klijuoti atskirai. Vietoje stiklo, kuris pasirodė per sunkus, ji pasirinko permatomą plastmasę iš dangtelių.
„Galvodama, iš ko padaryti namelio stogą, prisiminiau, kad terasoms dažnai naudojama permatoma plastmasė. Susiradau keletą plastmasės gabalėlių, pritvirtinau juos prie metalinių rėmų ir tvirtinau ant namelio.
Kadangi namelis stovės lauke, reikėjo sukurti tvirtas čerpes. Pradžioje bandžiau naudoti pailgus vatos diskelius, tačiau jų pasirodė per mažai.
Tada radau senus treningus ir iš jų iškirpau diskelius, kuriuos mirkiau skystuose plytelių klijuose ir klijavau ant stogo. Kad jie būtų atsparūs drėgmei, panaudojau specialų laką, skirtą laivų korpusams – nulakavau juo tiek namelį, tiek stogą. Po to viską nudažiau ir vėl užtepiau laku“, – toliau apie kūrybinį procesą pasakojo ji.
Galiausiai Genovaitė sukūrė ir duris savo nameliui. Ji pasakojo, kad pirmąsias dureles gamino iš ledų pagaliukų – juos klijavo ant pagrindo, naudojo medžio klijus ir paliko išdžiūti per žiemą.
Tačiau per šalčius pagaliukai atšokinėjo, tad ji nusprendė pagaminti tvirtesnes duris iš fanieros, kurios dabar ir liko.
Vis dėlto, moteris dar turi idėją pridėti senovinę spyną su skląstimi, kad suteiktų nameliui ypatingą vaizdą.
Proceso metu kilo iššūkių
Paklausta, kiek pinigų išleido savo projektui, Genovaitė teigė, kad tiksliai sumos įvardyti negali. Daugumą medžiagų ji turėjo namuose, o papildomai nusipirko tik kelias reikalingas prekes, kaip diskelius ir dažus. Langus padarė iš plastikinių dėžučių ir panaudojo plytelių likusius klijų likučius. Taigi, didelių išlaidų ji neturėjo.
Sunkiausia Genovitei buvo langų gamyba, nes reikėjo ne tik sukurti rėmus, bet ir tinkamai įstiklinti juos. Ji pasakoja, kad dažnai turėjo perdaryti savo darbą – jei langas nepavykdavo, ji tiesiog jį išstumdavo ir pradėdavo iš naujo.
Visgi daugiausiai idėjų moteris sugalvodavo naktį ir tada jas įgyvendindavo kitą dieną, tačiau procesas vis tiek buvo sudėtingas, nes reikėjo pasiekti, kad viskas atrodytų tvarkingai ir laikytųsi.
„Viską dariau viena, tik vyras padėjo pernešti namelį, nes apačioje dėjosi cementas, tie skaldyti akmenėliai, todėl buvo gan sunku nunešti“, – priduria ji.
Pastatyti tokio pobūdžio namelį Genovaitei užtruko dvi vasaras – pirmą vasarą ji susilipdė namelį ir įdėjo duris, o kitą vasarą užbaigė langus.
„Vienais metais viską susilipdžiau, įdėjau duris, o kitą vasarą pabaigiau langus sudėti. Dvi vasaros. Jei darytum nuolatos, kai išdžiūva, greitai pasidarytų, bet taip nebūna“, – sako moteris.
Tačiau Genovaitė taip pat turi planų ateičiai – ji nori šalia namelio pastatyti tiltelį, kuris eina per tvenkinuką, o vėliau pradėti kurti ir kitus namelius, nes jau yra įgavusi tame patirties.
