Veronika yra viena iš „Išsipildymo akcija 2021“ herojų, jos viltis žengti pirmuosius tvirtus žingsnius dabar geros valios žmonių rankose – surinkus reikiamą sumą, mergaitei būtų atliktos net trys operacijos, suteiksiančios galimybę vaikščioti.
Nežinioje iki paskutinės minutės
35-erių mergaitės mama Oksana Savutskaja prisimena dukros laukimo dienas – visi devyni mėnesiai ėjo sklandžiai, atliekami tyrimai nerodė jokių patologijų ar nukrypimų nuo normų.
„Ir echoskopiją darė tikrai ne vieną, ne dvi, man praktiškai darė vos ne kiekvieną vizitą, nes ėjau pas daktarą privačiai, bet nieko blogo man nesakydavo, sakė, kad viskas gerai, matavo kojytes ir dar jos žodžiai tokie būdavo, kad va, bus aukšta mergaitė“, – prisimena pašnekovė.
Kad dukrelė nėra visiškai sveika, Oksana pasakoja sužinojusi tik gulėdama ant operacinės stalo, prieš darant Cezario pjūvį – iki paskutinės minutės ji nežinojo apie patologiją:
„Gydytojos klausiau dėl šito dalyko, bet nežinau, ar ji tiesiog nenorėjo man sakyti, ar kaip, taip ir liko ta paslaptis, nes tyrimai patologijos jokios nerodė, kortelėj nebuvo įvesta, kad kažkas galėtų būti su dukra blogai.“
Tėtis žinios apie dukrą nesugebėjo priimti
Išvydusi gimusią dukrelę Oksana nubraukė ašarą – ne dėl to, kad Veronika gimė be kojytės, o iš džiaugsmo. Moteriai susitaikyti su mintimi, jog mergaitė turi negalią, sunku nebuvo, juk tai jos vaikas, tiek laiko saugiai glaudęsis jos įsčiose, tik Veronikos tėčiui žinia buvo per daug skaudi – vyras nesusitaikė su šia mintimi ir paliko šeimą, todėl Oksana viena visą naštą neša ant savo pečių.
„Atvirai pasakius, manyje, turbūt, tas motiniškas instinktas suveikė ir aš ją priėmiau tokią, kokia ji buvo. Tam momente, kai aš ją pamačiau, ją priėmiau kaip ir kiekviena mama savo vaiką, nebuvo jokių minčių. Tik iš tėvelio pusės, tėvelis nesugebėjo priimti tos žinios ir išėjo.
Iš mano pusės, gal labiau kai mus išrašė iš ligoninės ir grįžom namo, prasidėjo šoko būsena – o kas toliau, kaip toliau ir iš viso kas dabar bus? Retoriniai klausimai, į kuriuos praktiškai niekas negalėjo atsakyti“, – jautriai kalbėjo O. Savutskaja.
Veronika – antrasis Oksanos vaikas. Prieš gimstant dukrai, namuose jau sukosi tuomet devynerių sūnus Danielius. Gimus sesutei broliui taip pat prireikė laiko suprasti, jog Veronika – ne tokia kaip visi vaikai.
„Atsimenu, mes gulėjom palatoj, sesutė rodė, kaip vystyti Veroniką, kaip apiprausti, Danielius stovėjo šalia sesutės ir klausė: „O kodėl taip, kodėl tik viena koja, kur kita?“. Žinoma, jam irgi buvo šokas, gal net kokį mėnesį ar du jis tiesiog prieidavo, bet bijodavo net ir paglostyti ar ant rankų paimti, bet palaipsniui priprato. Per daug pasakoti ir įteigti jam nereikėjo, jis tiesiog matė, kaip aš elgiuosi su Veronika, ir jis taip bandė“, – sakė dviejų vaikų mama ir pridūrė, kad dabar vaikai yra neišskiriami draugai.
Bandymai stotis ant kojų buvo nesėkmingi
Dar visai mažai Veronikai teko dažnai lankytis reabilitacijose ir masažuose – tai buvo ir iki dabar yra vienintelis būdas tvirtėti ir vienintelė pagalba. Tiesa, būdama dviejų mergaitė gavo pirmąjį kojos protezą, tik šis netiko, uždėtas protezas kėlė skausmą ir buvo nepatogus.
„Ėjom pas kineziterapeutę jau su tuo protezu, bandėme stotis ant jo ir masažavomės prie to pačio, bet protezas buvo labai skausmingas Veronikai, 15-20 minučių ir viskas, ji virsdavo, norėdavo nusiimti“, – prisimena Oksana.
Susirūpinimą kelia ir dešinė mergaitės koja – nors iš išorės ji atrodo sveika, tačiau turi tik tris pirštukus, taip pat nesusiformavęs kulnikaulis, tad kojoje nėra atramos. Bėgant laikui, stojantis ant kojų, koja taip pat vis dažniau krypsta į X formą:
„Ji dešinės kojytės turi gerą šlaunies sąnarį, o toliau, pradedant nuo kelio sąnariuko, ten yra problemos, o kitos kojos tik šlaunies užuomazga yra, bet praktiškai kaulo skeveldros, jeigu žiūrėti rentgeno nuotraukas.“
Negalia Veronikos nestabdo – ji tokia energinga ir greita, kad mamai kartais sunku suspėti iš paskos. Įprastai mergaitė juda šliauždama ant kelio ir su rankų pagalba, o namuose turi smagų būdą judėti visur, kur tik reikia.
„Namuose mes turim mašinytę, žaislinę, bet jai labai patogu – ji atsisėda ant tos mašinytės ir varinėja po namus, o daugiau ant keliuko ir su rankytėmis atvaikšto. Kai išeinam į lauką, ji nori palakstyti su draugėm, bet negali, tai mes stengiamės, paimam mašinytę, kad ji ant jos atsisėstų ir kartu su visais žaistų“, – kalbėjo Veronikos mama.
Suteikė viltį, kad dukra vaikščios
Pati mergaitė supranta, jog yra kitokia nei kiti vaikai ir dėl to per daug nenusimena, ypač dabar, kai žino, jog yra viltis vaikščioti, tačiau mamai kai kurie momentai veria širdį:
„Jau buvo maždaug apie tris metukus, kaip visos mergaitės, mes turim daug lėlyčių ir ji pradėjo nutraukinėti lėlytėms kojas, ypač tą vieną, kurios ji neturi. Aš supratau, kad viskas, Veronika jau supranta, jai galvytėje sukasi tai, kad ji ne tokia kaip visi kiti. Aš jos klausiau: „Veronika, kodėl tu taip darai?“, o ji sakydavo: „Juk pas mane taip yra“.
Bet kad ji verktų ir sakytų: „Mama, kodėl man taip?“, tokio dalyko nėra, bet kad ji kitokia tikrai supranta, juk mato kad ir aš vaikštau, ir brolis, o ji ant keliuko tik šliaužia su rankyčių pagalba.“
Viltį, kad Veronika vaikščios, suteikė Amerikoje atrastas chirurgas Dror Paley. Oksana iš visos širdies dėkoja Floridoje gyvenančiai mamai, kuri padėjo surasti gydytoją, kuris padeda vaikams, susiduriantiems su tokiomis pat problemomis, kaip ir Veronika.
„Mama ten, būdama šalia, paskambino, pasiteiravo, kaip ten kas, mes buvom per „Zoom“ susitikę su daktaru, vėliau jis buvo atvažiavęs į Varšuvą, mes pas jį važiavome, jis norėjo dar kartą pamatyti Veroniką, bet jau gyvai, ją apžiūrėti. Jis davė viltį, kad tikrai įmanoma padėti“, – suteikta viltimi džiaugiasi pašnekovė.
Mergaitei reikia trijų ortopedinių operacijų – pirmoji operacija jau suplanuota kitų metų vasario 14 dieną, jos metu būtų rekonstruojamas kelio sąnarys, taip pat suformuotas kulnikaulis. Kitos reikiamos operacijos būtų atliktos kovo ir gegužės mėnesį, paruošiant kairiąją koją protezavimui, sustiprinamas šlaunikaulis.
Po operacijų bus reikalinga ir reabilitacija, po jos Veronika galėtų žengti pirmuosius savo žingsnius. Oksana šypsosi, kad dukra labai laukia tokio stebuklo išsipildymo.
„Ji jau šneka apie tai, kad važiuos pas močiutę, ji važiuos pas daktarą, daktaras jai padarys kojytę, ji galės vaikščioti. Ji jau laukia, tik nežinia, ar ta svajonė taip greitai išsipildys, bet tikimės, kad išsipildys“, – šypteli mama.
Koją šeimai kiša didelė reikalinga pinigų suma – visos operacijos ir reabilitacija kainuos 300 000 JAV dolerių. Pačiai Oksanai, su aplinkinių pagalba, kol kas pavyko surinkti maždaug pusę reikalingos sumos, tačiau nedrąsiai sako, kad bent 50 tūkstančių labai praverstų.
Prisidėti prie „Išsipildymo akcijos“ galima telefonu:
1891 – 3 eur; 1892 – 5 eur; 1893 – 10 eur.
Informacija bankiniams pavedimams atlikti:
AB SEB banko akcijos sąskaita: LT89 7044 0600 0385 2791; Kodas 70440; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Swedbank“ akcijos sąskaita: LT06 7300 0101 1936 4074; Kodas 73000; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB Luminor Bank akcijos sąskaita: LT75 4010 0424 0261 9386; Kodas 40100; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Citadele“ banko akcijos sąskaita: LT19 7290 0000 0170 0188; Kodas 72900; Labdaros fondas „Vienybė“.
Aukojimas taip pat galimas per elektroninio aukojimo sistemą Aukok.lt
