Dažnai planuodami atostogas ar laisvadienius žvelgiame į šventes ir galimus turėti ilguosius savaitgalius.
2023 metais ilgieji savaitgaliai bus net trys – trimis laisvomis dienomis galėsime džiaugtis per Velykas (balandžio 8-10 d.), taip pat trys laisvos dienos išpuls ir per Tarptautinę darbo dieną (balandžio 29 d. – gegužės 1 d.). Ilgiausiai ilsėtis ir mėgautis laisvomis dienomis bus galima per Kalėdas (gruodžio 23-26 d.).
2023 m. šventinės laisvos dienos
Žiema. Sausio 1 d. (sekmadienis) – Naujieji metai;
vasario 16 d. (ketvirtadienis) – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena.
Pavasaris. Kovo 11 d. (šeštadienis) – Nepriklausomybės atkūrimo diena;
balandžio 9 d. (sekmadienis) – Velykos;
balandžio 10 d. (pirmadienis) – Velykų antroji diena;
gegužės 1 d. (pirmadienis) – Tarptautinė darbo diena;
gegužės 7 d. (sekmadienis) – Motinos diena.
Vasara. Birželio 4 d. (sekmadienis) – Tėvo diena;
birželio 24 d. (šeštadienis) – Joninės, Rasos;
liepos 6 d. (ketvirtadienis) – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena;
rugpjūčio 15 d. (antradienis) – Žolinė.
Ruduo. Lapkričio 1 d. (trečiadienis) – Visų šventųjų diena;
lapkričio 2 d. (ketvirtadienis) – Vėlinės.
Žiema. Gruodžio 24 d. (sekmadienis) – šv. Kūčios;
gruodžio 25 d. (pirmadienis) – šv. Kalėdos;
gruodžio 26 d. (antradienis) – šv. Kalėdų antroji diena.
Siūlė įtraukti ir dar vieną dieną
Kiek anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad dar pavasarį Seime opozicijos atstovai buvo siūlę šventine diena paskelbti ir Konstitucijos dieną, spalio 25-ąją. Deja, tačiau pasiūlymas palaikymo nesulaukė.
Parlamentarai siūlė spalio 25-ąją įtraukti į Darbo kodekse nustatytą šventinių dienų sąrašą, taip pažymint visą konstitucingumo raidą. Pagal šį siūlymą, bendras šventinių dienų, kuriomis nedirbama, skaičius būtų padidėjęs iki 14 dienų.
Socialdemokratai šį siūlymą įregistravo po to, kai grupė dešiniųjų parlamentarų pasiūlė vietoj Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine skelbti gegužės 3-iąją minimą Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dieną.
Siūlydami minėti 1791 metų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną iniciatoriai, daugiausiai konservatorių parlamentarai, iš sąrašo taip pat siūlo išbraukti gegužės 1-ąją, kuri minima kaip Tarptautinė darbo diena.
Savo siūlymą jie argumentavo tuo, kad didinant šventinių dienų skaičių nuostolių patirtų ekonomika, o gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios.
Socialdemokratai sukritikavo idėją, sakydami, kad norėdami iš šventinių dienų sąrašo išbraukti Tarptautinę darbo dieną ir vietoje jos švęsti Gegužės 3-iosios Konstitucijos dieną valdantieji kiršina visuomenę.
Socialdemokratai taip pat laikėsi pozicijos, kad atskirai paminint 1971 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos dieną „tai reikštų ne tik dabar galiojančio pagrindinio šalies dokumento sumenkinimą, bet ir nebūtų atkreiptas dėmesys ir išreikšta pagarba šiuo metu galiojančiam svarbiausiam šalies dokumentui“.
Anot jų, siūlymas minėti ne vienos, o visos konstitucingumo raidos dieną pabrėžtų demokratinių vertybių svarbą, leistų kurti tradiciją tarp šalies žmonių, kviečiant juos įsigilinti į istoriją, jos aplinkybes ir Lietuvos valstybingumo plėtojimąsi apskritai.
Pagrindinis šalies įstatymas, Lietuvos Konstitucija, piliečių referendume priimta 1992 metų spalio 25 dieną.
