Prisišvartavusią krovininę baržą Vidaus vandens kelių direkcija vadina istoriniu įvykiu – taip vėl atgimsta krovininė upinė laivyba Nemunu, o ši barža pirmoji per šį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, atplaukusi Nemunu iš Klaipėdos į Kauną. Pirmoji kelionė truko dvi paras, ateityje ji trumpės perpus.
„Kadangi laivai nebuvo eksploatuoti kurį laiką, tai tenka vis patikrinti situaciją, pasižiūrėti, smulkias problemas išspręsti, tačiau rimtų gedimų ir strigimų nebuvo“, – teigia Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
„Sutemdavo ir stodavom, ryte prašvinta ir dirbdavai. Naktį, kadangi ilgai nedirbę, nerizikavom. Reikia vis tiek prisiminti daugmaž. Šiaip asmeniškai aš pirmą kartą konteinerius vežiau. Anksčiau buvo birūs kroviniai, iš Jurbarko veždavom“, – pasakoja laivo kapitonas Ramūnas Utupas.
Šį kartą barža atgabenti ryžiai ir žaliavos maisto pramonės gamybai. Ateityje ketinama plukdyti bent dvigubai daugiau konteinerių su įvairesne produkcija, ir net itin stambius krovinius, kurių gabenimas sausumos keliais sukelia daug nepatogumų. Toks krovinių gabenimas ne tik pigesnis, bet ir ekologiškesnis.
„Taupysime CO₂ emisiją. Vienas laivas, kaip dabar atplaukė, gali atgabenti 22 konteinerius, o pilnas sąstatas – 44 konteineriai. Įsivaizduokite, nuo kelio nuimti 44 automobiliai į vieną pusę ir į kitą pusę“, – pastebi direktoriaus pavaduotojas Gediminas Vasiliauskas.
Vieną tokį konteinerį atgabenti vilkiku iš Klaipėdos į Kauną kainuoja apie tris šimtus eurų, o štai barža perpus pigiau. Kad viskas vyktų sklandžiai, ieškoma lėšų vandens kelio tvarkybai. Tam reikia apie trisdešimties milijonų ir dar po milijoną kasmetinei priežiūrai.
„Tikimės, kad pavyks pritraukti finansavimą europinių lėšų būtent šiam tarptautiniam vandens keliui nuo Kauno iki Klaipėdos ir tai būtų didelis postūmis labai laivybai. Šiuo metu situacija nėra labai gera. Kadangi kol kas dar turime pavasarinį aukštesnį vandens lygį, tai leidžia mums vystyti laivybą“, – teigia Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Jeigu itin smarkiai nenuseks Nemunas, planuojama, kad juo krovininė laivyba vyks kas savaitę visą navigacijos sezoną – maždaug iki spalio pabaigos. Kad būtų išvengta seklumų, jau gilinama upės vaga.
„Viena žemsiurbė jau dirba, kitą greitai žada mūsų valdžia paleisti, tai mes pradėsime gilinti ir skaitau, kad jei bus sausa vasara, stengsimės tą lygį išlaikyti, kad tokie laivai kaip šitas plauktų“, – sako uosto kapitonas Algis Jonaitis.
Marvelės uostas baigtas statyti 2016-aisiais. Krovinių prieplaukai vis ieškota koncesininko, tačiau konkurso dalyviams kėlė abejonių vandens kelio būklė, kuri nėra gera. Tad konkursai neįvyko, jų atnaujinti kol kas neketinama – uostą patikėta toliau prižiūrėti ir vystyti Vidaus vandens kelių direkcijai.
