Podgoricos komandos kelios dešimtys sirgalių prieš susitikimą griausmingai atkeliavo į „Twinsbet“ areną, dar pirmoje mačo dalyje vyrai nusimetė marškinėlius ir buvo girdimi, tačiau energijos trūko jų palaikomai ekipai aikštėje.
Nuo pat pirmųjų minučių „Wolves“ puolė kone nepriekaištingai, tačiau į kiekvieną sėkmingesnę šeimininkų atkarpą „Budučnost“ rado atsakymus. Iki antrojo kėlinio pabaigos, kuomet A. Magro komanda surengė spurtą 15:4 ir į pertrauką iškeliavo pirmaudama 54:41.
Per pirmus du kėlinius sostinės komanda pataikė net 10 tritaškių iš 16 ir išdalino 13 rezultatyvių perdavimų. Liepsnojęs Matas Jogėla jau iki pertraukos buvo suvertęs 18 taškų (6/7 trit.).
„Budučnost“ aistruoliai ėmė karščiuotis – anot vieno iš arenos apsaugininkų, svečiai iš trečiojo arenos aukšto žemyn paleido bent keletą bokalų.
Bet nei sirgalių šėlionės, nei trenerio Andrejaus Žakeljo karštos emocijos nepadėjo – trečiojo kėlinio viduryje „Wolves“ jau pirmavo 20-ties taškų skirtumu (64:44).
Nors ketvirtajame kėlinyje A. Magro keletą kartų buvo priverstas priminti žaidėjams, kad rungtynės trunka 40 minučių, „Wolves“ pergalės iš rankų nepaleido.
„Ką pasakyti… Ypatingas vakaras visiems – organizacijai, klubui, nematomai ir matomai komandai, kuri dirba, nustatydama standartus. Visi žmonės klube dirba itin sunkiai, kad žaidėjai jaustųsi gerai, – kalbėjo „Wolves“ treneris spaudos konferencijoje. – Jie nusipelnė šios pergalės daugiau nei bet kas kitas. Tai naujas klubas su didele ambicija. Tai yra kelionė. Mes pradėjome lėtai, vėliau turėjome puikią pirmojo rato pusę, vėl kritome į duobelę. Per pastarąsias trejas rungtynes, kuriose bandėme įvykdyti savo tikslus, atrodėme puikiai ir norėčiau, kad taip atrodytume visada. Deja, kaip jūs žinote, ir Lietuvos lygoje mes turėjome labai skirtingus veidus, bet išlikome vieningi. Bandėme pasiekti savo tikslus, kurie mums reiškia labai daug. Džiaugiuosi, kad esu čia ir galiu reprezentuoti šį klubą. Šiandien pasiekėme pergalę, bet tai tik pergalė. Riba yra dangus. Reikia svajoti drąsiai, šiandien mes sau parodėme, ką galime. Didžiuojuosi savo žaidėjais, didžiuojuosi klubu.“
„Budučnost“ yra viena karščiausių komandų Europos taurėje. Ką tokia pergalė lemiamame mače sako apie jūsų komandą?
Jie žaidė nuostabiai iki šiandienos. Žiūrėjome daug jų rungtynių – puolimas, gynyba, dalinimasis kamuoliu, visi pataikantys... Jie pirmi Adrijos lygoje, jie žaidžia puikiai. Mano nuomone, reikia suprasti, kokį potencialą mes turime. Kartais atrodome labai gerai, kartais – labai blogai. Mūsų sezonas yra amerikietiški kalneliai. Jau ne kartą sakiau, kad mūsų viena didžiųjų problemų yra stabilumo trūkumas. Ką padarėme per pastarąsias trejas rungtynes, turi mums suteikti pasitikėjimo. Tai mūsų lygis. Mes ne tik pasiekėme atkrintamąsias, bet ir iškovojome 10 pergalių, kas yra naujas klubo rekordas. Nugalėjome Padaloną dukart, „Hapoel“ kartą, „Gran Canaria“ dukart, „Trento“ dukart – juk žinote, kad Trento komanda dominuoja Italijos lygoje. Mes galime ir laimėti, ir pralaimėti prieš bet ką, tačiau, jei dėsime tiek pastangų ir energijos, galime svajoti labai daug. Kaip pamenate, pradžioje sakiau, kad mums reikia kartais susimauti. Susimovėme, tikrai taip nutiko, bet kaskart atsitiesėme.
Kalbant apie susimovimą, kokį kelią turėjote nukeliauti, kiek pokalbių turėjote turėti, kad taptumėte tokia komanda, kokią matėme šiandien?
Krepšinis yra nuostabus. Jis nuostabus. Tu gali rasti palyginimų su realiu gyvenimu. Gali būti vidutiniškas visą laiką ir tiesiog išgyventi arba gali bandyti spindėti ryškiai. Niekas greitai nepasidaro, link tikslo reikia eiti. Roma nebuvo pastatyta per dieną. Jei atsitiesi geresnis, tuomet eini į priekį, bet tam reikia gauti smūgį į veidą. „Juventus“, „Neptūnas“, Sopoto komanda, praėjusios rungtynės su „Lietkabeliu“, kuriose neturėjome ugnelės. Mes nenusipelnėme laimėti tada, bet turėjome laimėti tris finalus Europos taurėje ir mes juos laimėjome. Nenoriu nieko mokyti, bet gyvenime kartais turi stabtelėti, išgyventi sunkumus ir žiūrėti vienas kitam į akis, klausdamas „kas mes ir kuo mes norime būti?“ Arba gali būti vidutiniokas, o aš to nekenčiu.
Minėjote slogią „Wolves“ pradžią, slogi pradžia buvo ir Matui Jogėlai šiame sezone, bet dabar jis spindi. Kaip matėte jo tobulėjimą sezono eigoje?
Mato pasirodymai sezono pradžioje yra mano atsakomybė, mano kaltė. Kai ateini į komandą, turi idėją, kokia ji bus. Tuomet, atėjus į aikštę, reikia rasti chemiją, rotacijas ir kitus dalykus. Dabar jis žaidžia puikiai, nes savimi pasitiki. Ir tai nėra tik apie jo gerą pataikymą, tai apie jo psichologiją. Jis meta drąsiai, bet pradžioje jis nebuvo tiek įtrauktas į komandos žaidimą ir tai buvo dėl mano veiksmų. Manau, jis gali dar labiau patobulėti. To jam ir linkiu.
„Mirk arba gyvenk“ rungtynės dažnai yra apie psichologiją ir charakterį. Jūs šiandien pradėjote puikiai. Kokia to priežastis? Gera kalba rūbinėje, motyvacinio video žiūrėjimas?
Kai kas buvo. Nepamirškite, aš italas. Žmonės iš administracijos padarė komandai dovaną – sukūrė įspūdingą motyvacinį klipą. Tai buvo nuostabu. Iš savo pusės... Žinote, kad sezono pabaigoje laimės tik vienas, bet tai nereikš, kad visi kiti dirbo blogai. Ko linkiu sau ir žmonėms, kuriuos myliu, tai neturėti dėl ko gailėtis. Jei turi tokias rungtynes, bet neatiduosi visko, ką turi savo bake, gailėsies. Mes atidavėme viską ir to užteko. Manau, kad buvome labai gerai susikoncentravę. Mes turime talento. Niekada nebūsime geriausia gynybinė komanda, pažadu jums tai (šypsosi), bet bandome būti geresni. Dabar dar tik vasario 5-oji, mes dar nieko nelaimėjome, bet tai didžiulis žingsnis.
Ar yra kažkokie prizai komandai už šį pasiekimą?
Bent jau alaus tikrai bus. Manęs irgi laukia alus.
Kiek laisvų dienų?
Viena, šeštadienį juk žaidžiame prieš „Rytą“. Na, nebent kažkas smarkiai prisigers...
Daug kalbėjote apie kitus, bet ar tai didžiausia jūsų karjeros pergalė?
Tai didžiulis žingsnis. Žinote, Brešoje aš laimėjau titulą pirmą kartą, dabar už 10 dienų žaisiu dėl dar vieno. Norėčiau tai pakartoti. Palikti savo vardą ant kažko, kas liks amžinai – ypatingas jausmas. Kodėl nepabandžius? Jei turėčiau kažką pasakyti... Būčiau norėjęs, kad mano tėvas tai matytų. Jis mirė birželio 19-ąją, buvo labai svarbus žmogus mano gyvenime. Jis būtų labai norėjęs matyti tokią pergalę. Šios rungtynės svarbios dėl daugelio aspektų, ne tik dėl tų, kurie yra aikštėje.
Dedikavote pergalę jam?
Jam ir visiems, kuriuos myliu. Kartais sakoma, kad šis darbas yra sunkus, nes esi vienas. Laimei, nesijaučiu vienišas. Noriu visiems skirti šią pergalę. Dienos pabaigoje, juk, jei laimi kažką, bet neturi su kuo tuo pasidalinti... Koks skirtumas tuomet?
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
