Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai parengė analizę apie P. Cvirkos veiklą.
„Išanalizuota Petro Cvirkos veikla, kaip politikos, kaip visuomenės veikėjo, atsakingo pareigūno LTSR Rašytojų sąjungoje, kaip propagandisto ir agitatoriaus veikla dar iki 1940 metų, jo, kaip aukščiausio rango okupacinės valdžios administracijos pareigūno bei LKP nario veikla, jo veikla evakuacijoje nacių-sovietų karo metu.
Po to sugrįžus į Lietuvą 1994 metais. Jo vaidmuo Kazio Jakubėno byloje, kuris buvo iš pradžių pašalintas iš Rašytojų sąjungos ir po to represuotas. Petras Cvirka suvaidino neeilinį vaidmenį šitoje byloje“, – trečiadienį Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje kalbėjo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys Arūnas Bubnys.
„Petras Cvirka aktyviai dalyvavo Lietuvos inkorporavimo Lietuvos į Sovietų Sąjungos sudėtį procese“, – pridūrė centro direktorius.
Tiesa, jis pripažino, kad istorijoje nuolat išryškėja naujų faktų, tačiau P. Cvirkos kolaboravimą su sovietų valdžia vadina pagrįsta faktais.
„Žinoma, istorija yra toks dalykas, kad visada gali atsirasti kažkokių naujų faktų ar detalių, kurios gali pakoreguoti kai kurias išvadas. Bet šiuo metu išvada yra tokia, kokia yra. Petras Cvirka, kaip tuometinės sovietinės Lietuvos veikėjas aktyviai kolaboravo su tuometines valdžia. Ir tai buvo pagrįsta konkrečiais faktais“, – teigė A. Bubnys.
Siekia nuimti paminklą
Kultūros ministras Simonas Kairys dar birželio pradžioje pasiūlė išbraukti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro.
„Mes iniciavome siūlymą Kultūros paveldo departamentui organizuoti klausimo svarstymą vertinimo taryboje. Manau, kiekvienas mąstantis žmogus supranta, apie ką mes kalbame. Kalbame ne apie meną, ne apie literatūrą.
Kalbame apie ženklą, kuris simbolizuoja skaudžius dalykus, kalbant apie mūsų šalies istoriją, bendrapiliečių tragiškus ir suluošintus dalykus. Turime diskusiją grąžinti prie jos esmės ir tai bus mano misija“, – posėdyje kalbėjo S. Kairys.
Kultūros paveldo departamentas Vadovas Vidmantas Bezaras patikslino, kad sprendimas dėl paminklo apsaugos klausimo gali užtrukti.
„Savo istorija žmogus turbūt nenusipelno būti pagarbintas. Pats principas dabar nuimti apsaugos statusą arba pakeisti jį reikalauja šiek tiek laiko. Vertingąsias savybes nustato vertinimo tarybos, jos yra šešios, sudarytos iš atestuotų ekspertų“, – posėdyje sakė V. Bezaras.
P. Cvirka jau nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, būdamas fiktyvaus Liaudies Seimo sekretoriumi pasirašė deklaraciją, patvirtinančią Lietuvoje įvedamą sovietinę santvarką. Vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumo struktūroms.
P. Cvirkos paminklas jo garbei statytas už aktyvų kolaboravimą su sovietų valdžia, ne už literatūrinius nuopelnus.
