Istorikas Remigijus Černius teigia esąs gerokai nustebęs dėl žinios apie Romos popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą.
„XV amžiuje – tai vyko dėl Didžiojo bažnyčios skilimo, kai vienas popiežius rezidavo Romoje, kitas Avinjone. Vienu metu paskelbtų popiežių buvo net trys. Tuos klausimus sprendė Konstancos ir kiti bažnyčios suvažiavimai. <...> Bet tada tai buvo ne savanoriški gestai, o daugiau politinių kovų reikalai ir bažnyčiai tie skilimai nieko gero neduodavo.<...> Dabar sunku pasakyti ką tai reiškia. Kai popiežiumi buvo velionis Jonas Paulius II (dabartinio pirmtakas, - balsas.lt), svarstymai apie atsistatydinimus skambėjo dėl jo sveikatos. Gal tai kažkas panašaus. Tačiau ieškoti analogijų gilioje istorijoje – nesiimčiau tikrai“, - sakė R. Černius.
Jis spėjo, kad galbūt tokį sprendimą galėjo remti suprastėjusi sveikata, tačiau siūlė palaukti daugia informacijos bei nesiėmė spėlioti, kokių padarinių tai turės Romos katalikų bažnyčiai.
Humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Liudas Jovaiša primena, kad tikrasis popiežiaus savanoriško atsistatydinimo precedentas siekia XIII a. pabaigą. „Tai buvo Celestinas V ( Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1294 m. liepos 5 d. iki 1294 m. gruodžio 13 d.), kuris pasitraukė į vienuolyną. Staigiai man būtų sunku prisiminti, kaip jis argumentavo, bet buvo kalbama, kad tai jautrios sielos žmogus, kuriam buvo per sunkūs tie pasaulio triukšmai“, - priminė istorikas.
L.Jovaišos nuomone, būtent tai buvęs vienintelis savanoriško atsistatydinimo precedentas. „XV a, įvykiai, kai popiežiais buvo pasiskelbę pradžioje du, o paskui net trys asmenys, susiję daugiau su bažnyčios vienybės reikalais“, - mano jis.
Anot L. Jovaišos, sprendimas, kurį priėmė Benediktas XVI (garsus teologas Josephas Ratzingeris, - balsas.lt), gali turėti padarinių ateičiai. „Gali susiklostyti tokia praktika, kad žmogus traukiasi iš tarnystės dėl asmeninių priežasčių, pavyzdžiui – pablogėjusios sveikatos. Pamatysime“, - aiškino istorikas.
