Lietuvos istorijos instituto darbo grupė po 6 savaičių istorinio tyrimo jau gali įvardinti ne tik būsimo Žalgirio mūšio maketo kovos scenos detales, bet ir sutarė dėl smulkiausių kareivių aprangos ir ekipuotės stiliaus detalių.
Penkių istorikų darbo grupė, remdamasi įvairiais istoriniais šaltiniais, sudėliojo lemtingos Žalgirio mūšio scenos vaizdą – į kovą grįžę Vytauto vedami pulkai suduoda lemiamą smūgį Vokiečių ordinui. Svarbiausią mūšio sceną vaizduos 1100 specialiai šiam projektui nulietų ir nudažytų 5 cm aukščio kareivių figūrėlių.
Pasak istorikų darbo grupei vadovaujančio Dariaus Barono, daugiausiai klausimų kilo dėl to, kaip reikėtų perteikti riterius, jų ginklanešius ir pėstininkus veiksmo metu. „Nors maketas savo esme – tai „sustabdyta akimirka“, bet tuo pačiu jis turi būti iškalbingas dalykiniu ir siužetiniu aspektu“, - teigia istorikas.
„Pirmuoju atveju, reikėjo apsispręsti kaip vaizduoti karius, ginkluotus Žalgirio mūšio laikams būdingais ginklais. Paradoksalu, bet sunkiausiai buvo apsispręsti dėl lietuvių ir totorių ginkluotės, nes iki šiol atliktų rekonstrukcijų aiškiai nepakanka.
Antruoju atveju, reikėjo apsipręsti kaip vaizduoti naujai į mūšį stojančius karius ir tuos jų draugus bei priešus, kurie mūšio lauke plūkėsi ne vieną valandą. Tikimės, kad šiuos pagrindinius momentus maketo kūrėjams pavyks perteikti tiek, kiek leidžia jų meno galimybės, o galutinis rezultatas bus pakankamai dramatiškas ir įtemptas“, - sako D.Baronas.
Rekordiškai didelio 20 kv. metrų maketo sukūrimą inicijuojančios AB „Stumbras“ atstovo Algirdo Čiburio teigimu, laiku surinkta istorinė medžiaga leidžia prognozuoti, kad Žalgirio mūšio maketas bus ne tik didžiausias, tačiau ir istoriškai tiksliausias.
Planuojama, kad Žalgirio mūšio maketas bus sukurtas iki mūšio metinių dienos - liepos 15 d. Maketas kuriamas Lietuvos nacionalinio muziejaus dirbtuvėse, vėliau dalimis bus perkeltas eksponavimui į muziejaus patalpas, kur nuo vasaros jį galės išvysti visi lankytojai.
Lietuvos nacionalinis muziejus specialiai Žalgirio mūšio maketui pritaikys erdvę, kurioje jis bus eksponuojamas. Informacija apie projektą internete skelbiama svetainėje Zalgiriui600.lt bei specialiai tam sukurtoje Facebook grupėje.
Istorikų darbo grupėje be Dariaus Barono taip pat dirba Lietuvos istorijos instituto specialistai Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Gitana Zujienė ir Gintautas Rackevičius.
