Vienas iš ryškesnių vadinamųjų demokratiškų automobilių, kurį mielai rinkosi visų sluoksnių atstovai, buvo „Renault 4“. Pati šio automobilio pirkėjų grupės koncepcija buvo tapatinama su mėlynais džinsais – tai ir darbinis drabužis, ir apdaras į kurį nespjauna aukštuomenė.
Mes jau pasakojome, kaip buvo pradėtas kurti šis automobilis. Dabar jums siūlome antrą šio pasakojimo dalį.
Marie Chantal siunčia linkėjimus
Automobilių gamintojai savo bandymus atlikdavo po nepaprasto slaptumo šydu. Automobiliai buvo siunčiami į atokias vietoves, imantis daugybės atsargumo priemonių. Louis Buty bandymų komanda buvo įpareigota perkelti „Renault 4“ modelio prototipus į keturis pasaulio taškus ir išbandyti jų tvirtumą bei tiksliai suderinti automobilių dizainą. Siekiant išvengti įtarimų, tiek gamykloje, tiek už jos ribų buvo susitarta, kad automobilis bus vadinamas „Marie Chantal“. Dėl šios priežasties, iš nutolusių vietovių buvo siunčiamos lakoniškos telegramos, pavyzdžiui, „Marie Chantal ir vaikai siunčia geriausius linkėjimus savo tėvams“. Nebuvo užsimenama nei apie bandymus, nei apie incidentus.
Taip šie automobiliai buvo gaminami 1962 metais. Gamintojų nuotr.
Tačiau nuotykių netrūko. Be jokių abejonių, žymiausias nutikimas buvo Pierre Dreyfus avarija. Pierre Dreyfus, vairuodamas „Renault 4“, įkrito į tarpeklį Sardinijoje. Ši avarija buvo nuslėpta nuo visų „Renault“ darbuotojų ir privertė Louis Buty, nelaimingąjį Pierre Dreyfus keleivį, sukurti spalvingą istoriją apie avariją Italijoje ir taip paaiškinti daugybę siūlių ant savo veido bei pasislinkusį nugaros diską. Pierre Dreyfus šią istoriją atskleidė tik praėjus keliems metams po įvykio, įteikdamas Louis Buty apdovanojimą už nuopelnus Prancūzijai.
„Sėskite už vairo!“
1961 m. birželį brezentu dengtų sunkvežimių karavanas po visą Prancūziją išvežiojo būsimojo „Renault 4“ modelio prototipus: savo tinklo pardavėjams„Renault“ bendrovė ruošėsi pristatyti naujausią prekės ženklo šeimos narį. Kiekviename prekybos regione buvo surengta po kelis suvažiavimus. Kiekvieną kartą buvo nuomojamos privačios patalpos, o saugumo užtikrinimas buvo patikėtas žandarmerijai. 3 500 prekės ženklo atstovų gavo išsamų dokumentą, kuriame buvo pateikta detali informacija apie automobilį. Paprasta visuomenė Paryžiaus automobilių parodoje, kuri tuo metu buvo rengiama grandioziniame „Grand Palais“ parodų komplekse, susipažino su visiškai kitokiu „Renault“ modeliu. Prasidėjus minėtai parodai, Paryžiaus gatvėse pasirodė naujos reklamos su šūkiu: „Sėskite už vairo“ (angl. „Take the wheel“).
Vairuotojams, kurie norėjo išbandyti „Renault 4“ modelį, buvo parūpinta apie 200 šių automobilių. Renginys buvo sėkmingas ir prie modelio vairo pakaitomis atsisėdo beveik 60 000 Paryžiaus gyventojų, kuriems nusišypsojo sėkmė artimiau susipažinti su šiuo visiškai nauju automobiliu. Automobilis buvo naujas savo forma, panaudotais techniniais sprendimais, o svarbiausia – savo koncepcija: miesto, tačiau ne snobiškas, praktiškas, tačiau ne grubus automobilis. Buvo siūlomos keturios „Renault 4“ modelio versijos („R3“, „R4“, „R4L“, „R4L Super Confort“), taigi klientai galėjo pasirinkti sau tinkamiausią variantą.
„4L“ kartos
„Renault 4“ modelis, gamintas nuo 1961 iki 1992 m., šiandien dažniausiai vadinamas bendru pavadinimu „4L“. Šiuo automobiliu naudojosi trys klientų kartos, kurios akivaizdžiai skyrėsi viena nuo kitos ir pasižymėjo ne mažesne įvairove nei patys mėlyni džinsai, perėję darbinių drabužių, jaunystės simbolio etapus ir galiausiai tapę tiesiog populiariomis kelnėmis. 1960 m. „Renault 4“ modelio savininkai buvo žmonės, kuriems patiko praktiškas automobilio dizainas ir neprilygstamas salono erdvumas. Tai buvo drąsus pasirinkimas, parodęs, kad „Renault“ tikslas nebuvo tiesiog užimti „4 CV“ rinką – prekės ženklas pateikė naują, paprasto, bet patrauklaus automobilio idėją. Būtent tai padėjo užtikrinti konkurencingą mažmeninę modelio kainą.
Kaip ir „Levis“ džinsai, mažieji „Renault“ automobiliai buvo pažymėti numeriais, pavyzdžiui, „R3“ arba „R4“, kurie padėjo geriau patenkinti klientų poreikius pasiūlant šiek tiek besiskiriančius automobilio modelius. „R3“ versija su vos keturiais langais pasižymėjo visišku minimalizmu, nuosaikiai „R4“ versijai pakako papildomų šoninių langų, kad automobilis primintų limuziną (teoriškai). „R4 Super“ modelis atstovavo Billancourt prabangos versiją.
„Renault 4“ sukūrė tarnybinių automobilių idėją. Balti arba pilki automobiliai – kvalifikuotiems rangovams, tamsiai mėlyni – žandarmerijai, žydri – dujų ir elektros įmonėms, geltoni – pašto tarnybai. 1963 m. „Renault“ papildė asortimentą „Parisienne“ versija: „juodais džinsais“ su kišenėmis – paskutiniu įvairiapusiškumo potėpiu, užtikrinusiu, kad moterys pagaliau turėtų būtent joms skirtą automobilį.
1970 m. atėjo nauja karta. Pamažu automobiliai tapo prieinami jauniems žmonėms, vaikinams ir merginoms, kuriuos vienijo tuo metu populiari „unisex“ (liet. abiejų lyčių stiliaus) dvasia. Dabar labiau nei kada nors anksčiau „Renault 4“ simbolizavo „mėlynų džinsų“ idėją. Visada madingi džinsai taip pat keitė spalvą – nuo tamsiai mėlynos spalvos buvo pereinama link išblukusių atspalvių. Šie pokyčiai įgavo pagreitį – standartiniai darbuotojų darbužiai tapo taikos ir meilės simboliais siuvinėtomis, platėjančiomis kelnėmis. O „Renault 4“ tapo kultiniu smalsių, skirtingų ir nerūpestingų hipių kartos automobiliu.
1980 m. „Renault 4“ modelis liko ištikimas džinsų, kuriuos dėvėjo jauni ir ne tokie jauni, darbe ir pramogaudami, nepriklausomai nuo metų laiko ir šalies, įvaizdžiui. „Renault 4“ nebuvo kažkam konkrečiai skirtas automobilis, tai buvo visų automobilis: jį rinkosi visų amžiaus grupių ir socialinių kategorijų žmonės, jis prisitaikydavo prie bet kurios kultūros, jis kaip ir džinsai, buvo universalus ir globalus automobilis, nors tada jo taip niekas nevadino, nes tuo laikmečiu šis žodis dar net nebuvo vartojamas! Kadangi atsirasdavo vis naujų mėlynų džinsų variantų, naujos „Renault 4“ versijos taip pat pasižymėjo įvairiais naujais elementais. Atnaujintus modelius įkvėpė malonumo paieškos („Safari“), aplinkosaugos tema („GTL“), mada („Jogging“, „Sixties“), jaunystė („Carte Jeunes“) ir net istorija („Bye-Bye“)!
Automobilio istorija baigėsi 1992 m. Praėjus beveik dviem dešimtmečiams „Renault 4“ vis dar išlieka ryškiu automobilių pasaulio, kuriame kiekvienas turi savo paskirtį, ar tiesiog aistrą, atstovu: visame pasaulyje klesti aktyvūs klubai, kurie atkuria, keičia ir dalyvauja raliuose (pavyzdžiui, „4L Trophy“ lenktynėse) su įvairiais išlikusiais modeliais.
