Diržų veržimo politika pagarsėjusios valdžios 2008-ųjų pabaigoje priimtos įstatymų pataisos iš peties smogė javų augintojų kooperatyvui „Joniškio aruodas“. Pernai paaiškėjo, kad kooperatyvas už ketverius metus turi sumokėti apie milijoną litų nekilnojamojo turto mokesčio. Jei javų augintojai nebūtų susikooperavę, tokio mokesčio būtų išvengę.
2007 m. kooperatyvą „Joniškio aruodas“ įkūrę ir didelėms statyboms pasiryžę Šiaurės Lietuvos ūkininkai nesitikėjo, kad juos užguls nekilnojamojo turto mokestis. 2008 m. kooperatyvas pasistatė modernų grūdų elevatorių. Tam buvo gauta ir Europos Sąjungos parama.
Po naktinės mokesčių reformos atsirado painiava nustatant, kas yra žemės ūkio veikla ir pajamos iš žemės ūkio veiklos.
Juridiniai asmenys, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, neapmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu. Tokia įteisinta nuostata rėmėsi kooperatyvas „Joniškio aruodas“.
„Kai ūkininkai pradėjo įgyvendinti investicinį projektą, galiojo vienos nuostatos, o nuo 2009 metų – jau kitos. Problema atsirado, kai buvo pakeista nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimo bazė. Kad kooperatyvas privalo mokėti naują mokestį, paaiškėjo pernai. Tai buvo staigmena ne tik mums, bet ir žemdirbių organizacijoms“, – sakė kooperatyvo „Joniškio aruodas“ vadovė Jurita Zubauskienė.
Nekilnojamojo turto mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymuose skirtingai aiškinama, kas yra pajamos iš žemės ūkio veiklos, todėl kooperatyvas negali įrodyti, kad lėšos už parduotus savo narių grūdus yra pajamos iš žemės ūkio veiklos.
Kooperatyvui „Joniškio grūdai“ už ketverius metus reikia sumokėti apie milijoną litų nekilnojamojo turto mokesčio. Jei ūkininkai nebūtų susivieniję ir kiekvienas atskirai būtų pasistatęs grūdų valymo ir džiovinimo bokštus, tokio mokesčio būtų išvengę.
Kooperacijai smūgis po smūgio
2012-ieji buvo paskelbti tarptautiniais kooperatyvų metais, tačiau Lietuvos žemdirbių kooperacija patyrė smūgį po smūgio. Pieno gamintojų kooperatyvus žemomis pieno supirkimo kainomis spaudė perdirbėjai, o susikooperavę javų augintojai buvo „pamaloninti“ naujais mokesčiais.
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius apgailestauja, kad atsiradusi įstatyminė painiava kenkia kooperacijai. Anot jo, „Joniškio aruodas“ sugebėjo darniai susitelkti ir per trumpą laiką išvystyti veiklą, tačiau nukentėjo dėl politikų abejingumo.
Nekilnojamojo turto mokestis keičia šiauliečių grūdų augintojų planus. Kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ nariai norėjo sekti joniškiečių pavyzdžiu ir planavo panašias investicijas, tačiau, sužinoję apie kaimynus užgulusi nekilnojamojo turto mokesčio naštą, pristabdė savo sumanymų įgyvendinimą.
„Tikėjomės sulaukti kooperacijos skatinimo politikos ir atitinkamų sprendimų, tačiau politikai net nesugebėjo ištaisyti anksčiau priimtuose įstatymuose įveltų klaidų“, – apmaudo neslėpė R.Juknevičius.
Šią problemą pabrėžia ir Šiaulių krašto žemdirbių savivaldos organizacijos naujųjų metų išvakarėse patvirtintoje rezoliucijoje, kurioje naujos valdžios prašo atkreipti dėmesį į ūkininkams svarbias aktualijas.
Klaidų taisyti neskuba
Pasak Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Asmenų veiklos reglamentavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto Gintauto Pečiuliausko, nusiskundimų dėl nekilnojamojo turto mokesčio iš kitų žemės ūkio kooperatyvų nesulaukta.
„Žemdirbių pasiūlymai priimti, yra parengtas įstatymo pakeitimo projektas, tačiau jis kol kas dar nepriimtas“, – sakė G.Pečiuliauskas.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Seime užregistruotas praėjusį rugsėjį. Įstatymas papildytas nuostata, kad kooperatyvų, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos už savo narių parduotus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, naudojamas minėtoms pajamoms uždirbti, neapmokestinamas.
Vida Tavorienė
