Įstatyme ji siūlo numatyti, kad darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame moksliniame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą algos koeficientą.
Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės L. Nagienės, praktikoje pasitaiko tokių situacijų, kuomet mokslo darbuotojas, pretenduodamas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo institucijoje, gali gauti net mažesnį atlyginimą negu gaudavo užimdamas žemesnes pareigas, nors jam keliami kvalifikaciniai reikalavimai yra didesni.
Parlamentarės teigimu, pvz. vyriausiojo mokslo darbuotojo minimalus pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už maksimalų mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo koeficientą ir yra ženkliai mažesnis už maksimalų vyresniojo mokslo darbuotojo pareiginės algos koeficientą.
Įstatymo pataisų iniciatorė L. Nagienė mano, kad jos siūlymas padėtų išvengti tokių situacijų.
„Manau, kad tokia situacija iškreipia mokslo darbuotojų karjeros galimybes ir ne tik veikia demotyvuojančiai, bet galimai yra diskriminacinė asmenų, atitinkančių aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus, atžvilgiu, neatitinka protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų“, – dokumento aiškinamajame rašte sako L. Nagienė.
Jos nuomone, tai sukuria beviltiškumo ir nesąžiningumo atmosferą mokslo ir studijų institucijose.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
Kartu su L. Nagiene jas teikia Seimo narės Beata Pietkiewicz, Silva Lengvinienė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė
