Edmundas Jakiaitis, LRTtelevizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
Seimas tęsia karą prieš prezidentę dėl generalinio prokuroro. Ketvirtadienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė įstatymų pataisas, kad generalinis prokuroras galėtų būti atleistas Seimo siūlymu. Prezidentė tokį sprendimą pavadino teisėsaugos nepriklausomybę naikinančiu žingsniu. Konstitucijos ekspertai prideda: tokiu sprendimu Seimas siekia turėti tiesioginę įtaką prokuratūrai ir generaliniam prokurorui.
Apie tai, ką iš tiesų reiškia Prokuratūros įstatymo pataisos ir ką jos pakeis, laidoje „Dėmesio centre“ vyko diskusija su Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku, seimo nariu Linu Balsiu ir buvusiu Konstitucinio teismo teisėju Vytautu Sinkevičiumi.
Po Seimo balsavimo Prezidentė pareiškė, cituoju: „Teisiamos Darbo partijos balsais priimtas Seimo sprendimas dėl generalinio prokuroro atleidimo tvarkos pokyčių – tai antikonstitucinis, teisėsaugos nepriklausomybę naikinantis žingsnis.“ Pone Balsy, sutinkate su tokia formuluote?
Ne, nesutinku. Man labai liūdna, kad iš Prezidentūros ateina tokie emocingi, įspūdžiais grįsti pareiškimai. Prezidento institucija, pati prezidentė nėra įgaliota niekaip vertinti įstatymų konstitucingumo požiūriu. O čia tokie vertinimai reiškiami. Kas gali vertinti įstatymų atitikimą Konstitucijai – tai pirmiausiai Seimo teisės departamentas. Jis pasakė, kad su šiuo įstatymu viskas gerai. Vėliau vertinti gali Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jam irgi niekas nekliuvo. Ir galiausiai – Konstitucinis Teismas. Bet tokios kalbos, kad teisiamos partijos balsais priimtas įstatymas – tai yra grynos emocijos.
Nuo tokių emocijų tauta pavargo. Balsuoja seimo nariai, ne partijos. Kiekvienas pagal savo sąžinę. Iš viso „už“ balsavo 60 Seimo narių, iš jų tik 25 buvo Darbo partijos nariai. Likusieji – kitų frakcijų atstovai.
Iš viso nesuprantu, kodėl kilo toks šaršalas. Šios įstatymo pataisos „išplaukia“ iš statuto, o statutas seniai pakeistas. Mes subalansavome valdžių įtaką. Seimui, kaip ir prezidentei, suteikėme galimybę vertinti Prokuratūros darbą. Tai nėra nukreiptą nei prieš D. Valį, nei prieš ką kitą asmeniškai.
Pone Sabatauskai, ar prezidentė vetuos, ar ne vetuos, kaip bebūtų, šis įstatymas negali priversti prezidentės inicijuoti D. Valio atleidimo?
Pirmiausiai pasižiūrėkime įstatymą ir tą straipsnį, kuris buvo pakeistas. Vienas straipsnis kalba apie skyrimą ir atleidimą. Iki šiol atleidimo priežastys buvo labai imperatyvios: miršta, atsistatydina, netenka pilietybės, sulaužo priesaiką ir t. t. – tai yra tokios priežastys, kur svarstyti nebėra ko. Dabar atsiranda atvejų, kai, tarkime, gali būti nustatyta kažkokia didžiulė netvarka įstaigoje. Juk Seimas atlieka ir parlamentinę kontrolę: kaip vykdomi įstatymai, ne vien žiūrima, kaip nagrinėjamos bylos. Kaip ir kiekviena įstaiga – tai yra biudžetinė įstaiga.
Pone Sabatauskai, ar tai nėra bergždžias darbas, jeigu vis tiek prezidentė yra laisva šiuo atveju priimti sprendimus? Kam jūs priėmėte tai, kas gali būti vykdoma ir gali būti nevykdoma?
Mes priėmėme, mano nuomone, tokį neutralų ir jokio išankstinio prieštaravimo nesukeliantį papildymą, kad gali būti atleistas Seimo siūlymu. Atsiranda teisinis pagrindas apskritai Seimui svarstyti tokį klausimą kaip generalinio prokuroro atleidimas.
L. Balsys: nežinau, ar Prezidentūra žino Prokuratūros įstatymo 4 straipsnį, kuris sako, kad Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir ne proceso veiklos kontrolę nustato Seimas. Taip pat nurodoma, kad už Generalinės prokuratūros veiklą prokuroras atsiskaito Prezidentūrai ir Seimui. Tai reiškia lygią atskaitomybę. Tačiau iki šiol Seimas neturėjo priemonių, kaip tą Prokuratūros darbą įvertinti.
Pone Sinkevičiau, kaip jūs vertinate šias priimtas pataisas?
Pirmiausia noriu pasakyti, kad Respublikos prezidentės pozicija grindžiama ne jausmais, o Konstitucija. Mano nuomone, ši pataisa turi esminį trūkumą – ji sudaro prielaidas ir duoda Seimui įrankį daryti politinę įtaką generaliniam prokurorui, taip pat ir visai Prokuratūrai.
Manau, ne tik priimtos įstatymo pataisos, bet ir anksčiau priimtos statuto pataisos prieštarauja Konstitucijai. Dabar bus taip, kad generalinis prokuroras spręsdamas, ar pradėti ikiteisminį tyrimą prieš kokį nors politiką ar su politika susijusį asmenį, turės gerai pagalvoti, ar jam jį pradėti. Turės galvoti „o ką Seimas pasakys, jei aš pradėsiu tyrimą?“. Jis pastatomas į tokią padėtį, kad yra priverstas vienaip ar kitaip žvalgytis į Seimo nuomonę. Seimas nepritars ataskaitai tik todėl, kad prokuroras pradėjo teisinį persekiojimą prieš vieną ar kitą politiką. Juk Seimas – politinė institucija. Visi žinome, kad ten retai priimami sprendimai vadovaujantis Konstitucija ir įstatymais. Daug ką ten lemia interesai ir susitarimai.
Pone Sabatauskai, kalbant apie politinį vertinimą, kurį L. Balsys pavadino emocijomis. 60 seimo narių balsavo „už“. 25 – Darbo partijos nariai, plius visa į JAV pabėgusios N. Venckienės frakcija. Tai daugiau kaip pusė balsavusių už šias pataisas turi akivaizdžių sąskaitų su teisėsauga, tarp jų ir Prokuratūra. Turbūt sutiksite, kad politiniu požiūriu tai yra tam tikras šešėlis?
Kaip politikui, būtų galima įvairiai vertinti, bet visos kalbos turi būti atsakingos. Iš esmės kalbant apie tą politinę įtaką per ataskaitos vertinimą, iš tikrųjų visada Seimo nariai kviesdami prokurorą ar kitą pareigūną į Seimą, nes tokią teisę turi, siekia sužinoti daugiau detalių apie pareigūno veiklą, nuveiktus darbus ir siekia tai įvertinti. Mes niekada prokuroro ar kitų teisėsaugos institucijų atstovų neklausinėjame: „o ką jūs darysite vienoje ar kitoje byloje?“
L. Balsys: dar dėl tų emocijų norėčiau papildyti. Galime imti kitą atvejį: kai Darbo partijos balsais, kartu su konservatoriais, buvo atvertas kelias „Chevron“, kurį prezidentė labai remia, tuomet prezidentei neužkliuvo „darbiečių“ balsais priimtas žemės gelmių įstatymas...
Bet šiuo atveju kalbama apie sąskaitų suvedinėjimą, o ne apie gerą ir blogą partiją. Keliamas klausimas, ar partija turi interesų suvesti sąskaitas su teisėsauga. Pone Balsy, ar ši partija neturi savų interesų teisėsaugos klausimu?
Aš, kaip ir sakiau, balsuoja kiekvienas Seimo narys atskirai. Dėl turimų ar neturimų interesų klauskite Venckienės partijos ir Darbo partijos. Aš jums sakau faktus: vienu atveju, kai Darbo partijos balsai nulemia sprendimą, prezidentei tai nekliūna, kitu jau kliūna.
Na, man atrodo, tai visiškai nesulyginami dalykai, bet, žinoma, galima lyginti kaip patogiau. Profesoriau Sinkevičiau, Jūsų nuomone, tai normali situacija, kai teisiama partija balsuoja dėl tokių įstatymų priėmimo?
Žinoma, kad nenormali. Įsivaizduokime, kad viena pati Darbo partija turi absoliučią daugumą Seime. Tai kaip generalinis prokuroras gerai bedirbtų, jo ataskaitai nebus pritarta tik todėl, kad jis turi vieną bylą. Tai yra akivaizdu. Teismai įstatymiškai taip pat yra nepriklausomi. Tai gal Seimas nori ant kilimėlio pradėti kviestis Aukščiausiojo Teismo pirmininką, kad šis aiškintųsi, kaip sprendžiamos bylos?
J. Sabatauskas: galima šaržuoti įvairiai, bet tokių nesąmonių tikrai Seime nebūna. Statute aiškiai pasakyta: „parlamentinė kontrolė, išskyrus teismus“. Galima šaržuoti, galima šaipytis, bet tikrai ne šitaip. Kodėl taip nutiko? Akivaizdu, kad Konstitucijos tėvai, rašydami straipsnį apie Prokuratūrą, skirsnį įdėjo pačioje pabaigoje, šalia teismų. Mes turbūt viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, kur Prokuratūra turi tokį išskirtinį statusą. Daugelyje šalių ji tėra vykdomosios valdžios dalis. Šitokio „kazuso“ kaip pas mus niekur daugiau nėra.
Tai keiskite Konstituciją, pone Sabatauskai. Kam tuomet imituoti kažkokius sprendimus, kurie nieko neįpareigoja, tik kelia triukšmą?
Konstitucijos keitimas – kitas klausimas. Apie tai galima diskutuoti, tačiau dar ne dabar.
