Kai kurios komunalinių paslaugų įmonės desperatiškai ieško būdų, kaip sutramdyti itin įžūlius skolininkus, kurių skolos siekia dešimtis tūkstančių litų. Su tais, kurie nebijo net antstolių, uostamiestyje buvo pabandyta kovoti naudojant itin galingu ginklu vadinamą viešumą. Tačiau teismas konstatavo, kad taip elgtis nevalia.
Milijoninių vartotojų skolų slegiamų bendrovių vadovai mano, jog įstatyme turėtų būti numatyta galimybė viešinti piktybinius skolininkus. Lengviau su skolininkais susitvarkančių įmonių atstovai į tokią iniciatyvą žiūri skeptiškai.
Norėtų įstatymo pataisos
Spalio pabaigoje Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje konstatavo, kad AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, ir paskyrė jam nuobauda - įspėjimą.
Teismo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nemalonę L. Makūnas užsitraukė po to, kai jo vadovaujama bendrovė savo internetiniame puslapyje paskelbė vardus ir pavardes bei gyvenamosios vietos adresus tų abonentų, kurie turi didžiausius įsiskolinimus ir visiškai nesiruošia atsiskaityti su bendrove.
"Praėjusių metų pabaigoje gyventojų skolos siekė 2,1 milijono litų, pastaruoju metu - jau 2,4 milijono litų. Iš jų milijonas litų yra daugiau nei metus pradelstos skolos. Didžiausia skola siekia net 24 261 litą. Ši skolininkė jau devynis kartus buvo paduota į teismą, bet rezultato - jokio. Taip dažniausiai nutinka su socialinio būsto gyventojais, kurie nei moka už vandenį, nei deklaruoja skaitiklių rodmenis, nei tikrintojų įsileidžia. O antstoliai iš jų nieko paimti negali, nes jie tiesiog neturi jokio turto. O vandenį atjungti skolininkui galima tik teoriškai - praktiškai nebūtų įmanoma sukontroliuoti, ar gyventojas savavališkai nenaudoja vandens. Įmanoma atjungti tik karšto vandens tiekimą - bendradarbiaujant su "Klaipėdos energija" jis dėl skolų nebetiekiamas apie 20 butų", - sakė L. Makūnas.
Anot jo, sąskaitas delsia apmokėti apie 8 000 abonentų (10 proc. visų vartotojų). Tokia situacija verčia bendrovę ieškoti naujų priemonių, kaip kovoti su augančiomis piktybinių skolininkų skolomis. Šių metų kovą buvo nuspręsta panaudoti galingu ginklu vadinamą viešumą. Didžiausi skolininkai asmeniškai ir per spaudą buvo įspėti, kad neatsiskaičius su bendrove bus viešinami.
Birželį įmonės internetiniame puslapyje buvo paskelbtos didžiausių 108 skolininkų pavardės ir adresai. Netrukus po to Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, reaguodama į elektroniniu paštu gautą pranešimą, "Klaipėdos vandens" vadovybę informavo, kad pradeda tyrimą dėl įmonės veiksmų. Kol jis buvo atliekamas, įmonė skolininkų sąrašą iš svetainės pašalino. Vėliau inspekcija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. Makūnui ir perdavė bylą teismui.
Pastarasis konstatavo, kad įmonė turi teisę teikti skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodą, tik "teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims". Kadangi L. Makūnas, neturėdamas skolininkų sutikimo, paskelbė jų duomenis viešoje informavimo erdvėje, prieinamoje ir kitiems, "teisėto intereso" neturintiems asmenims, jis buvo nubaustas įspėjimu.
"Nemačiau prasmės ieškoti teisybės aukščiausios instancijos teisme, nes tikrai pažeidėme vieną įstatymo punktą, tačiau esu įsitikinęs, kad taip elgtis būtų teisinga. Mano nuomone, turėtų būti inicijuotos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisos, kurios leistų skelbti piktybinių skolininkų vardus ir pavardes. Viešumas visais laikais buvo didelis ginklas. Kaip tik neseniai vienas darbuotojas pasakojo matęs laidą, kurioje Maskvoje komunalininkai, ant didžiausių skolininkų butų durų klijuojantys lipdukus su užrašais "Čia gyvena skolininkas", tvirtino, jog tai duoda akivaizdžių rezultatų", - sakė "Klaipėdos vandens" vadovas.
Šalininkų netrūksta
L. Makūnui antrina ir centralizuotai šilumą tiekiančios bendrovės "Klaipėdos energija" Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis.
"Jei žmogus po poros mėnesių nesumoka už paslaugas, informacija perduodama skolų išieškojimo bendrovėms. Jei ir tai neduoda rezultatų, po 4 mėnesių kreipiamės į teismą. Po sprendimo priėmimo nesulaukus skolos grąžinimo grafiko, byla perduodama antstoliams. Tačiau socialiniame būste gyvenančių skolininkų, kurie paprastai jokio turto neturi, tai nelabai gąsdina. Neseniai pradėjome taikyti naują tramdomąją priemonę - atjungiame karšto vandens tiekimą. Bet kokiu atveju viešumas tikrai labai padėtų", - sakė V. Zutkis.
Šių metų spalio pradžioje gyventojai AB "Klaipėdos energija" už suvartotą šilumos energiją buvo skolingi 6,8 mln. Lt, įsiskolinimai, lyginant su praėjusiais metais, išaugo. Skolingi yra apie 9 proc. fizinių klientų. Didžiausią skolą - 32 300 Lt - yra sukaupę vieno socialinio būsto nuomininkai.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė sako, kad ketvirtadalis uostamiesčio socialinio būsto gyventojų turi pusmečio ir ilgesnio laikotarpio skolų.
"Su skolininkais dirbama labai daug, tačiau rezultatai, deja, yra ne tokie, kokių norėtume. Tai lemia nemažai priežasčių. Pirmiausia, įstatymai numato, jog atėjus eilei socialiniam būstui gauti, jis turi būti suteikiamas, nors ir iš karto matyti, jog būsimasis nuomininkas yra potencialus skolininkas - neturi darbo ir panašiai.
Kita grupė beviltiškų ir piktybinių skolininkų susidaro iš šeimų, kuriose yra nepilnamečių asmenų arba kitų išlaikytinių - pensininkų, ligonių, invalidų. Įstatymas tokių socialinio būsto nuomininkų iškeldinti neleidžia. Tokie žmonės jaučiasi labai drąsiai ir nieko nepaiso.
Trečia grupė asmenų nenori nei dirbti, nei mokėti. Pastaruoju metu didžiulė problema yra ir dėl vienišų motinų, kurios nesirūpina vaiko tėvystės nustatymu. O tai reiškia, kad negali gauti jokių valstybės kompensacijų ir pašalpų", - sakė D. Netikšienė.
Anot jos, su skolininkais darbuojasi net trys savivaldybėje sudarytos komisijos. Viena iš jų itin rimtais atvejais skiria papildomą pašalpą skoloms už komunalines paslaugas susimokėti. Kita sprendžia dėl būsto nuomos sutarčių nutraukimo. Nepilnamečius auginančios šeimos, kurios neužtikrina vaiko teisės į normalų būstą, Vaikų teisių apsaugos tarnybos gali būti apskųstos prokuratūrai ir susilaukti sankcijų. Jei nustatoma, kad tėvai dar ir girtauja, neprižiūri vaikų, jie gali būti paimami valstybės globon, o tėvai iškeldinami iš būsto.
"Iškeldinimo į gatvę atvejų tikrai netrūksta. Tačiau tokiam asmeniui skola velkasi iki mirties arba tol, kol jis atsiskaito. Tiesa, socialinį būstą administruojančiai įstaigai "Klaipėdos butai" pavyksta gana sėkmingai dirbti su skolininkais išieškant nuomos mokesčio skolas. Tačiau tai pasiekiama kruvinu darbu - darbuotojai kiekvieną dieną eina, kalbasi, grasina ir taip toliau. Tuo metu su skolomis komunalininkams yra žymiai sudėtingiau. Tad, mano nuomone, viešumas tikrai padėtų", - sakė D. Netikšienė.
"Klaipėdos butų" direktorė Polė Maskeliūnienė patvirtino, kad darbas su skolininkais - juodas, sunkus ir labai varginantis.
"Mūsų žinioje yra apie 1 900 būstų, o su skolininkais nuolat dirba tik trys asmenys. Ir gražiuoju įtikinėjame - kartais geras žodis daug padaro, bet tenka ir aiškinti apie gresiančias pasekmes, ir gąsdinti. Kai kurie nuomininkai net nežino, jog gali kreiptis dėl kompensacijų, pašalpų. Tačiau tikrai yra piktybinių skolininkų. Bene didžiausia skola už visas komunalines paslaugas siekia 60 tūkstančių litų - tikriausiai nuo nepriklausomybės atgavimo nė cento nemokėjo. Aš manau, kad dabartiniame įstatyme yra palikta spraga. Kodėl reikėtų slėpti piktybinį skolininką? Viešumas tikrai yra didelis ginklas", - sakė P. Maskeliūnienė.
Dujininkai ir elektrikai - ramūs
VST atstovė ryšiams su visuomene Giedrė Vinickienė teigė, jog Klaipėdoje gyventojai įmonei yra skolingi per 70 tūkst. Lt. Didžiausio Klaipėdos skolininko skola siekia 16,5 tūkst. Lt.
"Kasmet skolas bendrovei pavyksta sumažinti keliais procentais. Elektros energijos tiekimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kai klientas piktybiškai vengia atsiskaityti. Prieš tai VST vertina daugybę parametrų, susijusių su kliento mokumu, ir visada atsižvelgia į teisingumo bei protingumo kriterijus. Laiku neatsiskaitantiems klientams pirmiausia raštiškai primenama apie skolą ir galimą duomenų apie kliento mokumą perdavimą skolininkų administravimo informacinei sistemai, o tai gali turėti įtakos kliento galimybei gauti ar mokėti kreditą", - sakė VST atstovė.
Bendrovė išieškant skolas naudojasi antstolių paslaugomis. Elektros energijos tiekimas yra atnaujinamas, skolininkui visiškai apmokėjus skolą, priskaičiuotus delspinigius bei padengus elektros energijos tiekimo nutraukimo ir atnaujinimo išlaidas.
Ar reikėtų įstatyme numatyti galimybę viešinti piktybinius skolininkus, VST atstovai savo nuomonės neišsakė. Tuo metu "Lietuvos dujų" atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė teigė, kad toks sprendimas nebūtų tinkamas ir priimtinas.
"Piktybinių skolininkų neturime daug, dirbame su jais pagal nustatytas taisykles arba pasitelkiame kvalifikuotus išorės partnerius", - sakė pokalbininkė.
Anot jos, gyventojų skolos bendrovei piką buvo pasiekusios šių metų liepą, tačiau dabar skolininkų skaičius sumažėjo 16 proc., o pati skola 36 proc., nes šį rugsėjį "Lietuvos dujos" pasirašė sutartį su skolų išieškojimo bendrove. Klaipėdos regiono gamtinių dujų vartotojai atsiskaito pavyzdingiausiai, tad ir skolininkų šiame regione yra mažiausiai.
"Net 90 procentų gyventojų skolos yra nuo kelių iki 30 litų. Tačiau jeigu visi vartotojai, kurių yra daugiau nei pusė milijono, į tokias skolas pradėtų nekreipti dėmesio, tai įmonei galėtų tapti rimta problema", - sakė S. Petrikonytė-Jurkūnienė.
"Ar žala visuomenei yra tokia didelė?"
Rita VAITKEVIČIENĖ, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja:
Nemanau, jog reikėtų keisti įstatymą taip, kad būtų numatyta teisė viešai skelbti skolininkus. Kiekvienas turi teisę į privatumą - ar jo skola siekia vieną centą, ar milijoną litų. Svarbu yra surasti balansą tarp asmens privatumo ir visuomenės intereso. Suprantamas yra teismo sprendimas leisti viešinti girtų vairuotojų pavardes, nes jų padarome žala visuomenei yra kur kas didesnė, nei būtinybė išlaikyti šių asmenų privatumą. Tačiau ar tikrai visuomenei reikia žinoti, kad, pavyzdžiui, Rita Vaitkevičienė yra skolinga tam tikra sumą už vandenį? Ar tikrai tokių skolininkų padaroma žala visuomenei yra tokia didelė, kad reikia paaukoti jų privatumą? Toks viešumas būtų dviguba našta žmogui, juk jį ir taip skola slėgs tol, kol atsiskaitys.
Žmonės tikrai dabar yra aktyvūs ir stebi, ar jų duomenys nėra skelbiami viešai. Kitaip galima prieiti iki įvairių absurdų - neseniai vienos mokyklos rūbinėje buvo iškabintos pavardės tų vaikų, kurių tėvai nesumokėjo už lankomą būrelį.
"Svarstytinas klausimas"
Stasys ŠEDBARAS, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas:
Galbūt minimu atveju didesnį pasipriešinimą sukėlė tai, kad buvo paskelbta ir asmenų gyvenamoji vieta. Juk spaudoje, skelbimuose nuolat figūruoja informacija apie bylas, kuriose privačios bendrovės ar Mokesčių inspekcija siekia prisiteisti skolas iš konkrečių asmenų ar bendrovių, ir yra minimi vardai bei pavardės. Pasaulyje yra taikoma įvairi praktika - dažnai viešai skelbiama informacija apie nusikaltėlius ir kitus nusižengusius įstatymams asmenis, kad bendruomenė apie juos žinotų.
Per didelis asmens teisių sureikšminimas tikrai nėra gerai, bet svarbu yra surasti balansą, kad nenukentėtų ir visuomenės, ir paties asmens interesai. Manau, kad klausimas dėl galimybės viešinti piktybinių skolininkų asmens duomenis yra tikrai svarstytinas.
"Viešinimas nėra geriausia išeitis"
Almantas ČELKONAS, UAB "Skolų išieškojimo biuras" direktorius:
Daugelis įmonių informaciją apie skolininkus kaupia savo vidinėse duomenų bazėse. Skolų registrai naudojami kaip prevencinė priemonė, leidžianti sumažinti verslo riziką ir apsisaugoti nuo potencialių skolininkų. Sukauptą informaciją jos turi teisę perduoti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims - skolų išieškojimo bendrovėms, teisinėms ir kitoms įmonėms. Pastarosios, remdamosi gautais duomenis ir nepažeisdamos Asmens duomenų apsaugos įstatymo, jau kuria susistemintus, didelės apimties skolų registrus, kuriais gali naudotis kiti subjektai.
Iš vienos pusės įvairiuose skolininkų registruose skelbiama informacija yra aktuali, nes drausmina skolininkus bei daro moralinį poveikį. Kita vertus, labai svarbu, kad tokia informacija būtų labai pasverta, objektyvi ir skelbiama tik išsiaiškinus visas nemokumo priežastis.
Jei fiziniai asmenys skolingi už komunalines ir kitas viešąsias paslaugas, viešinimas nėra geriausia išeitis. Skolininkui tampa nebesvarbu, ar jo duomenys bus paskelbti vienuoliktą ar dvyliktą kartą, nes paslaugos neapmokamos tik dėl vienintelės priežasties - sunkios finansinės būklės. Tai jau socialinio, ekonominio pobūdžio valstybės problema, todėl ji turėtų būti sprendžiama kitokiais būdais, o ne "aklu" viešinimu. Be abejo, yra ir piktybinių skolininkų, kurie dergia visur, kur tik gali. Tai jau atskira socialinė žmonių grupė - toks jau jų gyvenimo būdas.
Iš patirties galime pasakyti, kad komunalines paslaugas teikiančios įmonės ne visada yra pajėgios susitvarkyti su dideliais duomenų srautais. Dažnai pasitaiko, kai raginimai dėl skolų išsiunčiami vien dėl vidinių nesuderinimų, apskaitos ar kitokių klaidų. Paviešinus nekaltus asmenis, gali prasidėti teismų maratonas tarp piliečių ir viešas paslaugas teikiančių įmonių. Piliečiams pareikalavus viešo informacijos paneigimo bei kompensacijos už moralinę žalą, būtų sulaukta didelio atgarsio žiniasklaidoje, o tai pirmiausia kurtų neigiamą tokių bendrovių įvaizdį.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai siunčiami raginimai apie skolas net nepasiekia skolininkų, tad skolininkas gali būti paviešintas net jam pačiam nežinant apie susidariusią skolą. Be to, dabar, kai vis daugiau šeimų susiduria su finansinėmis problemomis, paviešinus informaciją apie jų įsipareigojimus būtų dar labiau stiprinama įtampa tarp piliečių.
Asmenys, turintys laikinų finansinių sunkumų, galės kiek lengviau atsikvėpt, nes jau paruošta Civilinio proceso kodekso pataisa, numatanti, kad skolos riba, kurią pasiekus gyventojai gali būti iškeldinti iš savo būsto, didinama nuo 7 iki 15 tūkstančių litų. Tai ypač bus naudinga žmonėms, kurie gauna nestabilias pajamas.
Martynas VAINORIUS
