Nacionalinio vėžio instituto (NVI) poliklinikos vedėjos Rasos Vancevičiūtės-Petkevičienės teigimu, vos tik paskelbus karantiną buvo daug nerimo dėl to, kaip reikės organizuoti įstaigos darbą.
„Viskas nutiko gana staiga, mums išties labai trūko informacijos, apsaugos priemonių, nerimavome, kaip reikės sureguliuoti pacientų srautus. Įsivaizduokite, įprastai kasdien poliklinikoje apsilanko apie 400 žmonių, taigi turėjome labai greitai persiorientuoti.
Laimei, pavyko tą padaryti, sekant kiekvieną dieną besikeičiančius ministro įsakymus, naujas, vis griežtinamas taisykles, kuriomis būdavo vis kažkas apribojama ar informuojama“, – pasakojo pašnekovė.
Dalis konsultuojama tik nuotoliniu būdu
Kadangi pagalbą pacientams teikti privalėjo pilna apimtimi, visų pirma jie buvo suskirstyti į kelias grupes. O pasidarbuoti tikrai reikėjo – išankstinė registracija dar kovo mėnesį jau buvo užpildyta iki birželio.
„Kiekvienas gydantis, už savo pacientą atsakingas specialistas dieną prieš vizitą skambino pacientams siekiant išsiaiškinti, kokia yra jo vizito priežastis ir ar yra būtinas atvykimas.
Taip išskyrėme tris pacientų srautus – vieniems jų atvykimas yra būtinas. Tai – tiriami dėl vėžio ar jau laukiantys gydymo pacientai. Jie iki šiol atvyksta ir yra priimami įprastine tvarka. Taip pat į šią grupę patenka tie pacientai, kuriems prasidėjo skausmo priepuoliai, kuriems reikia paliatyvios pagalbos“, – sakė R. Vancevičiūtė-Petkevičienė.
Antra išskirta grupė pacientų – tie, kuriems pakanka nuotolinės konsultacijos.
„Jos metu gydytojas gali atsakyti į klausimus, el. receptu išrašyti vaistus, duoti patarimų pačiam pacientui ar jo šeimos gydytojui, sutvarkyti elektroninius dokumentus, kuriuos gali matyti šeimos gydytojai ir kiti specialistai“, – patikslino poliklinikos vedėja.
Trečiajai pacientų grupei, kuriems nereikalinga skubi pagalba, konsultacijos buvo atidėtos: „Tačiau dabar dėl to susiduriame su naujais iššūkiais. Prasidėjus karantinui vis sakėme, kad palaukite, iki kol karantinas bus atšauktas. Tada nežinojome, kiek laiko viskas truks, dabar panašu, kad karantinas užsitęs iki vasaros. Taigi neaišku, kaip bus toliau, matome, kad greičiausiai reiks antrą kartą peržiūrėti tuos pacientus.“
Pacientai patys ėmė vengti vizitų
Anot poliklinikos vedėjos, jei daugiausiai įtemptų situacijų buvo pačioje pradžioje, kai žmonės veržėsi į gydymo įstaigas, dabar jau stebima tendencija, kad vis daugiau pacientų patys neatvyksta gydymui.
„Nors primename, kad yra suplanuotas tyrimas, kurį reikia atlikti, žmonės patys sako, kad nevažiuos arba neatvyksta neperspėję. Viena vertus, jie bijo užsikrėsti, kitas dalykas – transporto problemos, ypač tiems žmonėms, kurie gyvena ne Vilniuje“, – sakė R. Vancevičiūtė-Petkevičienė ir pridūrė, kad greičiausiai vėliau pacientų elgesys pereis į kažkokį trečią etapą.
Tuo metu NVI stacionare veikla visiškai nesustojusi – atliekamos tiek operacijos, tiek taikomas gydymas.
„Stacionaras susidūrė su labai dideliu iššūkiu, nes buvo iškelti du labai griežti reikalavimai, kurie kiek prieštarauja vienas kitam – tai tiek laikytis karantino reikalavimų, tiek toliau vykdyti visą veiklą.
Dėl to teko pakeisti planinių operacijų datas, tačiau kiekvieną dieną vyksta operacijos, skiriamas ir taikomas gydymas ir tai bus toliau tęsiama“, – pabrėžė gydytoja.
Prieš patekdami praeina kelis filtrus
Įvedus karantiną pasikeitė ir patekimo į gydymo įstaigą tvarka – pacientams tenka pereiti kelis patikros „punktus“, jei temperatūra siekia 37 laipsnius, nėra įleidžiami į įstaigą.
„Visą dieną, o stacionare – visą parą veikia karantino postas, į kurį pacientai patenka pirmiausiai. Čia jiems medicinos darbuotojai užduoda specialius klausimus, teiraujasi, ar neturėjo kontakto su sergančiaisiais, ar nejaučia kokių peršalimo požymių.
Taip pat kiekvienam nuotoliniu būdu pamatuojama temperatūra. Ministro nurodyta 37 laipsnių riba, kada paciento jau nebegalime įleisti į polikliniką saugant kitus pacientus ir darbuotojus“, – pasakojo R. Vancevičiūtė-Petkevičienė.
Antras apsaugos filtras – rankų dezinfekavimas.
Taip pat yra greitojo reagavimo rinkinius, kur yra specialūs maišai, kur sukomplektuotos priemonės, kurios galėtų būti reikalingos, jei staiga paaiškėja, kad atvykusiam pacientui yra įtariama infekcija.
„Čia vėl susiduriame su ne visada tiksliu informacijos pateikimu ir kartais gydytojui kabinete pasako daugiau nei pirminiame karantino poste, – kalbėjo NVI atstovė. – Laimei, nors pasitaikė, kad tyrėme į polikliniką atvykusius pacientus, kol kas dar neturėjome tokio atvejo, kad įstaigoje kam būtų nustatyta infekcija.“
Skirtingi apsaugos lygiai
Pasiteiravus, kokios taikomos apsaugos priemonės dirbant su didesnės rizikos pacientais, gydytoja pabrėžė, kad kasdieniai medikų įpročiai neabejotinai pasikeitė.
„Turime daugiau dezinfektantų taškų – jie yra tiek koridoriuose, tiek kabinetuose. Apžiūrėdami pacientus naudojame vienkartines pirštines ir dažniau nei įprastai plauname rankas. Taip pat visi dėvime apsaugines kaukes, kurias pagal poreikį keičiame.
Didesnės rizikos kabinetuose dirbantys specialistai, kurie turi prižiūrėti pacientus be kaukės – galvos kaklo chirurgai, otorinolaringologai, dėvi padidintą apsaugą – kaukę, skydelius, respiratorius, pagal poreikį kartais ir vienkartinius chalatus. Taip pat didesnė apsaugos reikia ir pulmonologams“, – kalbėjo R. Vancevičiūtė-Petkevičienė.
Taip didžioji dalis kolektyvo yra patikrinti dėl COVID-19 infekcijos.
Šiuo metu apsaugos priemonių stygiaus tikrai nėra, labai dėkoja asmenims, kurie labai laiku teikė paramą, kada buvo ir stresas, nerimas, net konfliktai. Vieni pasiūlė skydeliu karantino postui, kažkas atvežė pirštinių, kiti respiratorių.
Pacientai įpratę labiau saugotis
Savo ruožtu onkologinėmis kraujo ligomis sergančiuosius vienijančios asociacijos „Kraujas“ atstovė Ieva Drėgvienė pabrėžė, kad onkologiniai pacientai patys įpratę laikytis didesnių atsargumo priemonių ir kaukių dėvėjimas daugeliui yra rutina.
„Ypač tie pacientai, kurie yra jau praėję gydymą, žino, kas yra sauga, po agresyvios chemoterapijos, transplantacijos patys dėvėdavo kaukes. Taigi ir dabar didžioji dalis pacientų yra patys apsirūpinę apsauga. Tie pacientai, kurie neturi, mūsų asociacija išsiuntė priemonių tiek į Klaipėdą, tiek Santaros klinikas, kad gydytojai duotų jiems“, – pasakojo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad tokie asmenys sąmoningai riboja lankymąsi vietoje, kur gausūs žmonių susibūrimai, dabar galbūt prisidėjo tai, kad vengia lankyti artimuosius.
Kartu I. Drėgvienė patikino, kad dėl pacientų imtasi visų saugumo priemonių, yra reguliuojami srautai, dalis jų konsultuojami telefonu.
„Visa reikiama pagalba, aktyvus gydymas yra teikiama, vyksta netgi kaulų čiulpų transplantacijos. Taip, viskas vyksta lėčiau, tvarka yra kiek pasikeitusi, dėl pačių pacientų saugumo", – sakė ji.
Į įprastą ritmą grįžti ketina negreit
Nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai pasidžiaugė stipriai išaugusiu konsultacijų nuotoliniu būdu skaičiumi ir atsiranda pasvarstančių, kad dalies sveikatos paslaugų teikimas pasikeis ir ateityje, pašnekovė tvirtino, kad onkologinių ligonių atveju tai būtų sunkiai įsivaizduojama.
„Šiems pacientams nuotoliniu būdu teikti kokybišką konsultaciją yra nelabai priimtina. Galbūt gali būti atskiri atvejai, kada žmogus yra ilgą laiką besilankantis, gerai pažįstamas gydytojams, kuris galbūt atvyksta tik vaistų pratęsimui.
Tokiais atvejais gal ir būtų galima galvoti, bet visgi onkologinėmis ligomis sergantys pacientai turi būti reguliariai apžiūrimi gyvai, tai tikrai skiriasi nuo šeimos gydytojo darbo specifikos“, – kalbėjo R. Vancevičiūtė-Petkevičienė.
Vis dėl ji pabrėžė, kad greičiausiai prie įprasto darbo ritmo įstaigoje iki Naujųjų metų greičiausiai nepavyks grįžti.
Portalas tv3.lt primena, kad kovo 16 d. paskelbtas karantinas pratęstas iki gegužės 11 d.
