Lietuvai pirmininkavimo ES metu teks rimtas uždavinys – vykdyti derybas su JAV dėl laisvesnės prekybos sutarimo. Tokia sutartis suteiktų daug galimybių Lietuvos verslui, bet kartu iškiltų ir grėsmių.
Birželio viduryje turėtų būti žengtas pirmas žingsnis derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (Transatlantic Trade and Invetment Partnership, TTIP) link.
Penktadienį į Lietuvą atvyko Amerikos prekybos rūmų Europos Sąjungai („AmCham EU“) narių delegacija susitikti su Lietuvos vyriausybe ir aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES.
Amerikos prekybos rūmų Europos Sąjungai („AmCham EU“) vykdomosios direktorės Susan Danger teigimu, ši sutartis galėtų padėti abiems šalims.
„Sutartis yra tai, ko reikia abiems ekonomikoms (JAV ir ES, - aut. past.) reikia šiuo metu, – žiniasklaidai vizito Lietuvoje metu sakė S. Danger. – Abi ekonomikos kenčia nuo tų pačių problemų. Susitarimas dėl partnerystės paskatintų augimą abiejose Atlanto pusėse.“
Laisvosios prekybos susitarimas tarp JAV ir ES bus skirtas ne muitams mažinti, kurių, pasak S. Danger, ir taip jau yra likę nedaug. Sutartimi bus siekiama mažinti nemuitinius prekybos barjerus, o reguliacinius, kurie verslui brangiai kainuoja. „AmCham EU“ skatina Lietuvą pirmininkavimo ES metu remti konstruktyvias ES ir JAV politikų pastangas sėkmingai susiderėti dėl TTPI. „Kiek žinau, Lietuva savo darbotvarkėje yra numačiusi 170 klausimų, kuriuos reikia spręsti. Mano manymu, tai padaryti neįmanoma. Mums atrodo, kad geriau yra pabaigti, kas pradėta. Sėkmingiausiai pirmininkavo tos šalys, kurios pabaigdavo, kas jau būdavo pradėta, o ne pačios pradėdavo daug naujų darbų, – mano S. Danger. – Taigi siūlome Lietuvai pabaigti daugiametį ES finansinį planą ir išlaikyti politinį pagreitį derybose dėl TTPI.“
Galimybė ir grėsmė
Laisva prekyba tarp JAV ir ES suteiktų ekonominės naudos abiems šalims.
„Su tokia sutartimi tiek abiejų šalių eksportas, tiek importas smarkiai išaugtų. Dėl tokios sutarties BVP galėtų padidėti iki 1 proc. – tai ženklus rezultatas“, – Ekonomika.lt aiškino Gintaras Morkis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Tačiau yra verslo sektorių mažiau suintersuotų šia sutartimi. „Tai tokie sektoriai, kur, pavyzdžiui, yra konkuruojama su energetiškai imlia produkcija. O JAV dujos, dėl liberalesnio požiūrio į skalūnų gavybą, yra tris kartus pigesnes“, – sako G. Morkis.
Taip pat JAV verslui yra taikomi laisvesni aplinkosaugos reikalavimai nei Europoje.
Kita vertus, anot G. Morkio, laisva prekyba su JAV leistų Lietuvai importuotis pigesnių dujų išnaudojant statomą suskystintų gamtinių dujų terminalą. Grėsmė kyla toms lietuviškoms įmonėms, kurios gamina tokį patį produktą kaip amerikietiškos. „Be muito, be apribojimų, su mažesnėmis energetinėmis sąnaudomis, JAV įmonės galės lengviau eksportuoti produkcija į ES ir taip sudaryti labai sunkias konkurencines sąlygas mūsų įmonėms“, – sakė pramonininkų atstovas.
JAV importo iš Lietuvos vertė 2011 m. siekė 720 mln. JAV dolerių. Į Lietuvą įvežamų JAV prekių vertė nuo 2008 iki 2011 m. sumažėjo perpus iki 270 mln. JAV dolerių ir sudarė 2 proc. Lietuvos importo už ES ribų.
