Lietuvos krepšinio federacija (LKF) vienbalsiai nusprendė derybas dėl rinktinės vyriausiojo trenerio posto pradėti su Kęstučiu Kemzūra.
Jei jam savo idėjomis pavyks įtikinti Lietuvos krepšinio rinktinės žvaigždes, realiausias kandidatas į komandos stratego postą gali pasiekti daug laimėjimų, įsitikinęs Utenos „Juventus LKSK“ treneris Gintaras Kručkauskas.
G. Kručkauskas mano, kad 39 metų kauniečio K. Kemzūros stipriosios pusės yra principingumas, nestandartinių sprendimų ieškojimas, didelis žinių bagažas. Ar pavyks įgyvendinti savo idėjas rinktinėje, priklausys nuo to, ar buvęs Latvijos rinktinės strategas sugebės atrasti bendrą kalbą su Šarūnu Jasikevičiumi, Rimantu Kaukėnu, Linu Kleiza ir kitomis nacionalinės komandos žvaigždėmis.
2001 metais krepšininko karjerą baigęs K.Kemzūra dirbo Stambulo „Besiktas“, Vilniaus „Lietuvos ryto“, Sankt Peterburgo „Dinamo“, Trevizo „Benetton“ bei Maskvos srities „Chimki“ klubuose.
2005 metais K. Kemzūra vadovavo antrąjai Lietuvos krepšinio rinktinei, 2005-2006 metais pagrindinėje šalies rinktinėje dirbo Antano Sireikos asistentu, o šių metų rudenį vadovavo Latvijos rinktinei Europos krepšinio čempionate.
– Po trečiadienį įvykusio LKF Vykdomojo komiteto posėdžio paaiškėjo, kad derybos dėl rinktinės vyriausiojo trenerio posto bus pradėtos su K. Kemzūra. Kaip vertinate tokį pasirinkimą? Kokios šio krepšinio specialisto stipriosios ir silpnosios pusės?
– Kęstutį pažįstu seniai. Seku jo trenerio karjerą nuo pačios pradžios. LKF pasirinkimą vertinu teigiamai. Jis (K. Kemzūra – Red.) yra principingas, turi įdomių minčių. Kai šiandien yra susiklosčiusi tokia situacija Lietuvos krepšinio rinktinėje, jis yra neblogas variantas.
Man imponuoja jo noras tobulėti, ieškoti nestandartinių sprendimų, panaudoti visas turimas žinias. Tai jo stipriosios pusės. Silpnąją puse gali būti tai, kad pradžioje žaidėjai gali nesuprast ko treneris siekia, nors jo mintys ir bus labai geros. Žaidėjai turi patikėti juo kaip treneriu - kad jis tikrai geras, kad turi gerų idėjų, kurias įgyvendinus galima pasiekti laimėjimų.
Lietuvos rinktinės kartelė iškelta labai aukštai, todėl naujo trenerio vadovaujama komanda turės pasiekti kuo daugiau pergalių. Sirgaliai reikalaus tik pergalių. Niekas nesupras jei komanda bus vidutiniokė. Sirgaliams nesvarbu, kad vyksta žaidėjų kaita, kad visos kitos Europos ir pasaulio komandos taip pat labai stiprios. Treneris jau didelį psichologinį spaudimą.
– Atrodo, kad viltis gauti vardinį kelialapį į kitais metais vyksiantį pasaulio čempionatą blanksta. Turint tai omenyje, kaip reikėtų formuot rinktinę žvelgiant jau į 2011 m. Lietuvoje vyksiantį Europos čempionatą?
– Jei kelialapio tikrai nepavyks gauti, tuomet galbūt yra tikslas šiek tiek atnaujinti rinktinę, įtraukiant vieną kitą naują žaidėją. Kardinaliai keisti rinktinės sudėties nėra tikslo, jei rinktinei norės ir galės atstovauti Jasikevičius, Kaukėnas ir kiti patyrę žaidėjai, kurie iš esmės ir formuoja rinktinės braižą, yra jos branduolys.
– Ar daug matote perspektyvaus jaunimo, kuris jau artimiausiais metais galėtų deramai atstovauti rinktinę?
– Gabaus jaunimo yra. Lietuvoje vaikų, jaunių krepšinis yra neblogai išvystytas, todėl kiekvienais metais išauga naujų talentų.
– Norą tapti rinktinės vyriausiuoju treneriu pareiškė tik trys treneriai. Ar tai normalu, turint omenyje, kad Lietuvoje aukštos klasės krepšinio specialistų lyg ir netrūksta?
– Pasirinkimas galėtų būti didesnis, tačiau galbūt vienas treneris nepasitiki savo jėgomis, kitas neturi krepšinio federacijos užtarimo, trečias turi planų savo klube.
Šarūnas Bulota
