Speciali Seimo komisija nustatė, jog Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) sprendimas išslaptinti Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo dalį prasilenkė su įstatymais.
"Komisijos išvada yra tokia, kad, remiantis sisteminiu teisės aktų vertinimu, NSGK atliktos procedūros buvo pažeidžiančios (įstatymus - BNS) ir tyrimo medžiagos išviešinimas yra neteisėtas", - po komisijos posėdžio pirmadienį žurnalistams sprendimą pranešė jai vadovavęs Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
G.Steponavičiaus teigimu, komisija nustatė, jog teisinę galią išslaptinti minėtą medžiagą turi Seimo pirmininkas, o ne parlamentinis komitetas ar kitas struktūrinis Seimo padalinys.
"Informaciją išviešinti, remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo sisteminiu nuostatų vertinimu, galėjo (išslaptinti medžiagą - BNS) paslapčių subjekto vadovas Seimo pirmininkas, ne struktūrinis padalinys, ne specialioji komisija, bet pats institucijos vadovas", - sakė G.Steponavičius.
Pasak G.Steponavičiaus, Seimo pirmininkas tokį komisijos nutarimą turi perduoti VSD, o departamentas dėl neteisėto slaptos informacijos atskleidimo gali pradėti ikiteisminį tyrimą.
Komisijos vadovo teigimu, už valstybės paslapties atskleidimą medžiagą paviešinusiems komiteto nariams gali grėsti teisės dirbti su slapta informacija atėmimas, baudos ir net laisvės atėmimas iki trejų metų.
Siekiant išvengti tokios situacijos, G.Steponavičius ragino Seimo pirmininką Viktorą Muntianą kuo skubiau išslaptinti medžiagą, kurią ir anksčiau buvo ruoštasi paviešinti, tačiau komitetas tą padarė užbėgdamas už akių Seimo vadovybei.
Seimo pirmininkas per atstovę spaudai žurnalistams perdavė situacijos nekomentuosiąs, kol oficialiai nesusipažins su komisijos tyrimo išvadomis.
Seimo NSGK vadovas Algimantas Matulevičius pareiškė nesutinkantis su komisijos išvada. Jo teigimu, įstatymai numato, jog teisę išslaptinti medžiagą turi jos rengėjas, tačiau pripažįsta, kad "įstatymas yra skylėtas".
Su tuo, jog įstatyme esama spragų, sutinka ir komisijos vadovas G.Steponavičius - komisijos išvadoje, be kita ko, siūloma tobulinti įstatymus, jog slaptos informacijos išslaptinimo procedūra būtų aiškiau reglamentuota ir ateityje nekiltų panašių kontroversijų.
NSGK vadovo manymu, minėtos medžiagos paviešinimo nebūtų galima vertinti kaip valstybės paslapties atskleidimo, nes joje nesama paslapties turinio.
"Su įstatymais tikrai neprasižengėme, ir pilietiškai mes pasielgėme teisingai, nieko daug mes neatskleidėme. Pagal turinį ten valstybės paslapties nėra, nes negali būti valstybės paslaptis betvarkėje valstybėje", - BNS, komentuodamas komisijos sprendimą, sakė A.Matulevičius.
Situaciją, jog Seimo komitetui paviešinus dalį VSD veiklos tyrimo medžiagos, šįkart tyrimo gali imtis pats departamentas, A.Matulevičius įvertino sakydamas, jog "būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu".
NSGK praėjusią savaitę išslaptino dalį VSD veiklos tyrimo medžiagos. Išslaptinta tyrimo dalis, susijusi su galimais valstybės pareigūnų korupciniais ryšiais - daugiau nei 180 puslapių dokumentų iš maždaug pusantro tūkstančio, sukauptų per parlamentinį tyrimą.
Skubus posėdis, kurio metu nuspręsta išslaptinti dalį tyrimo medžiagos, sušauktas po to, kai VSD vadovas Arvydas Pocius pranešė, kad turi informacijos, esą patvirtinančios, jog parlamentiniam VSD veiklos tyrimui vadovavęs NSGK pirmininkas A.Matulevičius praeityje turėjo ryšių su sovietų KGB.
Išslaptindamas tyrimo medžiagą, NSGK užbėgo už akių Seimo valdybai, kuri, kaip planuota, turėjo apsispręsti - viešinti medžiagą ar ne ir kokia forma bei apimtimi.
Tuomet Seimo pirmininkas V.Muntianas sudarė komisiją, kuri turėjo įvertinti, ar skubotas slaptos informacijos išviešinimas įvyko nepažeidžiant įstatymų.
