Bus bandoma dar iki šio vasaros sezono gauti pinigų ir pamaitinti paplūdimį nuo tilto iki Rąžės upelio smėliu, mat čia kopagūbris – kritinės būklės, atsivėrė kelis metrus siekiantys skardžiai.
Štai taip Palangos paplūdimys nuo Jūros tilto iki Rąžės upelio šiandien atrodo iš paukščio skrydžio: nors pats pliažas kiek platesnis nei, pavyzdžiui, filmavome lygiai prieš du mėnesius, tačiau nuardyti skardžiai siekia po kelis metrus.
Skelbia ekstremalią situaciją
Palangos savivaldybė dėl pažeisto kopagūbrio skelbia ekstremalią situaciją.
Reikia greitų Vyriausybės sprendimų ir maždaug 200-300 tūkst. eurų. Per rudenį ir žiemą jūra nuskalavo milžiniškus kiekius smėlio.
Nuplovus kopagūbrį, realu, kad per audras vanduo plautų ir Meilės alėją.
Palangiškiai ir kurorto svečiai vis didėjančius šlaitus stebi neramiai.
Laukia vasaros sezonas
Faktas, kad sprendimų reikia greitai. Lieka beveik du mėnesiai ir prasidės vasaros sezonas. Ir būtina ne tik pamaitinti paplūdimį, bet ir užkloti žabtvores, įrengti pėsčiųjų takus, išlyginti skardžius.
Šie darbai bus tik kosmetikai, jau 2019-aisiais tikimasi gausiai paplūdimius maitintini pasitelkiant ES fondus. Krantus tyrinėjantys mokslininkai erozijos priežastimi įvardija dažnesnes ir stipresnes audras bei kylantį vandens lygį. Visoje smėlio apytakoje apskritai jo mažėja.
Paskutinį kartą Palangos paplūdimiai brangiai smėliu maitinti prieš penkerius metus, tačiau tada jis piltas nuo Birutės parko tilto link.
Paplūdimiai siaurėja visame Lietuvai priklausančiame pajūrio ruože, geriau tik Kuršių nerijoje. Tai lemia ir gamtinės, ir žmogaus sukeltos priežastys. Audros vis dažnesnės, stipresnės ir labiau ardančios, nei sunešančios smėlį. Per paskutinius 40 metų jūros lygis pakilo 15 cm. Ten, kur paplūdimiai maitinami, iki penkerių metų tas smėlis išsilaiko.
Išsamiau - reportaže:
