„Šitokia šiluma yra susijusi su atmosferos cirkuliacijos procesais: labai stipria vakarų, pietų ir pietvakarių pernaša. Dėl to į mūsų regioną patenka itin šiltos oro masės iš Viduržemio jūros regiono ir iš Atlanto vandenyno.
Praktiškai dėl to nėra ir neigiamos temperatūros, nesusidaro sniego danga, tik epizodiškai iškrinta trumpalaikis šlapias sniegas“, – aiškina Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis.
Kaip pastebi A. Bukantis, tokių orų priežastis yra ir globali – klimato atšilimas.
„Jis būdingas pastariesiems dešimtmečiams, ypač žiemos mėnesiams, todėl, galima sakyti, nelabai jau ir stebina ši temperatūros anomalija“, – sako profesorius.
A. Bukantis teigia, kad paskutiniu metu nusistovėjęs neįprastai šiltas laikotarpis prasidėjo jau nuo gruodžio ir dar vis tęsiasi.
„Tokie orai, kokie yra dabar, būdingi lapkričio pradžiai, nes lapkričio pabaigoje jau būna vėsiau“, – pastebi profesorius.
Klimatologas teigia, kad paskutiniu metu fiksuojami šilumos rekordai yra išties aukšti.
„2019-ieji Lietuvoje buvo patys šilčiausi metai per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. O ji yra labai ilga, net 250 metų yra stebima. 2019-aisiais vidutinė metų temperatūra buvo 8,8 laipsnio. Tokia vidutinė temperatūra yra būdinga Vidurio Europai: pietų Lenkijai, Čekijai. Ir štai dabar ji yra užfiksuota Lietuvoje“, – aiškina A. Bukantis.
Palyginimui, vidutinė temperatūra XX amžiaus viduryje buvo tarp 6 ir 7 laipsnių, todėl vidurkis viršytas net 2 laipsniais. „Tai yra didžiulė anomalija“, – pastebi pašnekovas.
Žvelgiant į praėjusių metų atskirus mėnesius, vidutinė temperatūra kai kada net buvo aukštesnė 4 ar 5 laipsniais. Pavyzdžiui, birželio, gruodžio mėnesiais vidutinė temperatūra buvo 5 laipsniais aukščiau vidurkio.
„Birželį fiksavome net karščio rekordą – 35,7 laipsniai šilumos. Tą patį mėnesį turėjome užfiksavę net 6 tropines naktis (kai net naktį temperatūra nekrito žemiau 20 laipsnių), kas yra labai reta“, – pasakoja A. Bukantis.
Profesorius išskiria, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo pastebėtos net kelios stiprios anomalijos, kurios turėjo tiesioginės žalos žmonėms.
„Birželį buvo didžiulė sausra. Ji prasidėjo balandžio mėnesį ir kai kuriuose rajonuose tęsėsi iki liepos“, – primena profesorius.
Antra klimatologo įvardinta anomalija – gegužės mėnesį paspaudusios stiprios šalnos: „Jos padarė ypatingai daug žalos, kadangi temperatūra dirvožemio paviršiuje buvo nukritusi netgi žemiau 5 laipsnių“.
Kaip pastebi profesorius, tokie orai stipriai pakenkė žemės ūkio sektoriui, sumažėjo derliai. Tiesa, kaip teigia profesorius, tokie orai atnešė ne tik žalos: pasak jo, karštis buvo naudingas turizmo bei poilsio sektoriams. A. Bukantis pastebi, kad dėl to taip pat labai nuseko upės ir ežerai.
„Kai kur vandens lygis buvo žemesnis už stichinį vadens lygį, kai jau ir žuvims pradeda trūkti vandens bei deguonies. Tiesą pasakius, dar ir dabar ne visur vandens lygis yra atsistatęs. Reikia pažymėti, kad kai krinta gruntinių vandenų lygis, sumažėja ir geriamo vandens ištekliai. Tai yra labai rimti signalai“, – pastebi A. Bukantis.
Kaip sako klimatologas, tokie orai atsiliepia ir žmogaus sveikatai. Pastebima, kad sveikatai pavojinga yra 30 laipsnių temperatūra, ypač, kai ji laikosi kelias dienas iš eilės. Tokiomis dienomis savo sveikatą turėtų saugoti senyvo amžiaus žmonės ir vaikai. A. Bukantis netruko prisiminti didžiųjų birželio karščių ir mokinių, kurie kabinetuose turėjo kęsti antisanitarinį, sveikatai pavojingą karštį.
„Tokie pokyčiai kelia klausimus, apie kuriuos jau reikia ne tik susimąstyti, o jau būtina imtis priemonių, kurios mums padėtų prisitaikyti ir išvengti žalos“, – tvirtina A. Bukantis.
Kaip teigia profesorius, visų klimato problemų sprendimo pradžia yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas.
„Aš kalbu apie įvairią energiją: elektrą, kurą, degalus ir t.t. Vertėtų rinktis tokius prietaisus, kurie vartoja mažiau energijos. Ir teigiamas efektas būtų ne tik klimatui, bet ir mūsų piniginei, šeimos biudžetui“, – pastebi klimatologas.
„Lietuvos politikoje įžvelgiu paradoksalią situaciją: politikams netrūksta entuziazmo parengti projektus, veiksmų planus ar strategijas, tačiau kai kalba pasisuka apie jų įgyvendinimą, stengiamasi tuos popierius nukišti kažkur į stalčių, kol Europos Sąjunga nepagrūmoja sankcijų paketu“, – įžvalgomis dalijasi profesorius.
Kaip pavyzdį A. Bukantis pateikia neseniai priimtą automobilių taršos mokestį: „Jis didelės įtakos nepadarys. Na, tiksliau, jo net negalima pavadinti automobilių taršos mokesčiu, čia labiau registracijos mokestis. Kodėl valdžios veiksmai turi prasidėti žodžiu „mokestis“? Galima skatinti žmones naudotis viešuoju transportu, atsisakyti taršių automobilių ir panašiai“, – pastebi klimatologas.
A. Bukantis teigia, kad Lietuvoje plėtojama saulės ir vėjo energetikos plėtra, tačiau profesorius įžvelgia, kad atsinaujinantiems energijos šaltiniams Lietuvoje dar vietos mažai.
„Čia dažnai susiduriama su tam tikromis politinių grupuočių problemomis, kai naftos, dujų sektoriai sugeba labai rafinuotai pasipriešinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimo plėtrai per mokestinę, investicinę politiką. Dėl to mes dažnai deklaruojame, kad reikėtų plėtoti saulės, vėjo energetiką, bet sunkiai tai įgyvendiname, nes dažnai tai tampa atskirų verslininkų uždaviniu ir rūpesčiu“, – įžvagomis dalijasi profesorius.
