Žmonės sėdi aplink degančią ugnį. Tai sena Margionių kaimo Vėlinių tradicija. Lapkričio pirmąją – Visų Šventųjų dieną – degti kapinėse laužus ir visiems kartu melstis.
Kada atsirado ši tradicija – net ją puoselėjančios kaimo moterys nepamena. Viena štai pasakoja, kad ją dar vaiką į kapines tėvai atsivesdavo. Žmonės jau ir tuomet, prieš maždaug 80 metų, kapinaitėse kūreno laužus.
„Visą laiką dalyvauju. Kaip tas sakė, nuo keturių metų. Dar atsimenu su močiute ateidinėjau. Man jau eina 86 ir visas laikas čia“, – pasakojo Margionių kaimo gyventoja
Kita margioniškė sako, kad šią tradiciją kadaise vietos klebonas įvedė: „Tai jisai vis jau liepdavo, kad oktava šita tai būtinai, po Visų šventų už mirusius pasimelsti. Tai jis kaip įvedė, tai taip ir tęsiasi iki šiol. Kol mes dar gyvos.“
Moterys sako, kad nėra ir bendros nuomonės, kodėl reikia kūrenti laužą. Vieni tiki, kad su dūmais malda į dangų pakyla, kiti gi įsitikinę, kad vėlėms smagiau ir šilčiau.
Margioniškiai pasakoja, kad šiemet Visų šventųjų minėjimas ne toks kaip įprastai. Anksčiau kaimo kapinaitėse netilpdavo visi norintys pasimelsti. Šiemet koronavirusas sujaukė planus. Žmonių kapinėse daug mažiau.
„Gražios šventės. Man gražiausios šventės būna šitos dienos. Sušyla pas ugnelę. Ir pasimeldžiam. Ir man kažkaip lengva, nežinau“, – pasakoja vietos gyventoja.
Anksčiau margioniškiai degindavo ir medinius kryžius. Juos pirmiausia mesdavo į ugnį, paskui tik degindavo paprastas malkas. O į bendrą maldą yra kviečiami visi, kas tik nori pasimelsti.
Laužas Margionių kaimo kapinaitėse dega aštuonias dienas. Vakare ugnis užgesinama, kaimo žmonės išsiskirsto namo, o ryte vėl renkasi. Iš naujo užkuria laužą ir vėl meldžiasi.
