Geriausius savo metus Sietlo „SuperSonics“ klube praleidęs gynėjas 1995–1996 m. NBA finaluose varžėsi su bene geriausia visų laikų Čikagos „Bulls“ komanda ir liko per žingsnį nuo trofėjaus. Savo tikslą G. Paytonas pasiekė 2005–2006 m. sezone, kuomet atstovaudamas Majamio „Heat“ įveikė Dalaso „Mavericks“ ir pelnė išsvajotąjį NBA čempiono žiedą.
„Nėra svarbu, kuriame karjeros etape tu tampi čempionu. Nuo to niekas nesikeičia. Be to, atstovaudamas „Heat“ turėjau tikrai gerą sezoną, buvau svarbus žaidėjas ir pataikau svarbių metimų finalo serijoje“, – išskirtiniame interviu tv3.lt portalui kalbėjo NBA legenda.
G. Paytonas Lietuvoje lankosi ypatingu metu – NBA atkrintamųjų laikotarpiu. Jau sekmadienio vakarą oficialus NBA transliuotojas „Go3“ pakvies stebėti aistras kaitinantį Vakarų konferencijos ketvirtfinalio mačą tarp Sakramento „Kings“ ir San Fransisko „Warrriors“.
Tai bus ketvirtosios serijos iki 4 pergalių rungtynės. Šiuo metu Domanto Sabonio atstovaujamas „Kings“ klubas serijoje pirmauja 2:1. Sekmadienį mačas „Go3“ ir TV6 eteryje prasidės lietuviams itin patogiu metu – 22:30 val.
Įdomu tai, kad G. Paytono sūnus, Gary Paytonas II, žaidžia būtent „Warriors“ komandoje. Paklaustas, ką mano apie Sabonio, savo sūnaus ir šių komandų akistatą, NBA legenda atsakė:
„Tai yra puiki serija. Niekas negali nuspėti, kaip viskas pakryps. Aišku, tikiuosi, kad mano sūnaus atstovaujama komanda laimės, tačiau „Kings“ taip pat turi puikių žaidėjų gerą mikroklimatą, kas yra labai svarbu. „Kings“ pirmą kartą pateko į atkrintamąsias nuo 2006 m. ir vien jau tai jiems yra didelis dalykas. Jeigu Sakramentas sugebės laimėti sekmadienio rungtynes, jie turės didžiulį pranašumą ir tikrai gali eliminuoti „Warriors“. Bet tai kol kas neįvyko ir „Warriors“ yra čempionai.“
Išskirtiniame interviu naujienų portalui tv3.lt G. Paytonas sutiko leistis į savo ryškiausius karjeros prisiminimus ir kalbėjo apie šiandienos aktualijas.
Kokį įspūdį palieka apsilankymas Lietuvoje?
Lietuva yra krepšinio šalis ir visi tą žino. Vilnius atrodo nuostabus ir patogus miestas. Matau daug vaikų, kurie žaidžia lauko krepšinio aikštelėse ir tai yra labai geras ženklas. Man patinka, kad lietuviai į krepšinį žiūri labai rimtai.
Ką manote apie Lietuvos krepšinį?
Lietuva turi puikius krepšinio žaidėjus. Jie labai ištobulinti. Lietuvoje krepšinis yra sportas „numeris vienas“. Lietuvoje nuolat užauga aukščiausio lygio žaidėjai ir tai yra puiku.
Kokie prisiminimai apie Sidnėjaus pusfinalį, kuriame Lietuva vos neįveikė JAV rinktinės?
Tai buvo labai konkurencingas mačas. Man patinka varžytis. Lietuviams trūko labai nedaug, kad mus įveiktų. Man patinka tokios rungtynės ir tokia įtampa. Turėjome gintis iš visų jėgų. Laimei, turėjome tokių žaidėjų, kurie galėjo tą daryti sėkmingai – Keviną Garnettą, mane, Jaysoną Kiddą, Antonio McDyessą, Viną Bakerį. Tai buvo labai geras gynybinis penketukas. Mes spaudėme lietuvius ir galų gale pasiekėme, ko norėjome.
Jeigu atvirai, kai Šarūnas Jasikevičius metė tą metimą, kuris galėjo tapti pergalingu, nieko per daug negalvojau. Tiesiog tikėjausi, kad kamuolys neįkris. Ačiū Dievui, taip ir įvyko (šypsosi).
Olimpinių žaidynių pusfinalyje Šarūnas Jasikevičius pelnė 27 taškus, vėliau tapo Eurolygos žvaigžde, bandė įsitvirtinti NBA lygoje. Ar pamenate jį?
Taip, jis prieš mus sužaidė puikias rungtynes. Labai sunku pasakyti, kodėl jam nepavyko įsitvirtinti NBA. Gali būti labai daug priežasčių ir geriausiai jas įvardinti galėtų jis pats. Matote, olimpinėse žaidynėse mes sužaidėme tik vienerias rungtynes ir aš negaliu daryti toli siekiančių išvadų. Tu prieš mane šiandien taip gali sužaisti puikias rungtynes, bet tai nereiškia, kad būsi geras NBA krepšininkas, nes sezoną sudaro 82 rungtynes.
Šiuo metu Š. Jasikevičius yra sėkmingas Eurolygos treneris. Yra kalbų, kad jis kažkada gali būti NBA treneriu. Ką apie tai manote?
Viskas priklauso tik nuo jo. Jeigu nebuvai geras žaidėjas NBA lygoje, tai dar nereiškia, kad negali būti geras NBA treneris. Pavyzdžiui, Larry Birdas ir Magicas Johnsonas buvo puikūs, išskirtiniai žaidėjai, bet trenerių karjera jiems nesusiklostė. Tu turėti bendrą supratimą apie krepšinį, reikia suprasti, kaip reikia laimėti rungtynes būnant komandos treneriu. Tu turi daug skaityti, domėtis. Šaras tikrai turi šansą tapti NBA treneriu.
Žaidėte prieš Arvydą Sabonį, dabar jūsų vaikai žaidžia tarpusavyje Rytų konferencijos ketvirtfinalio serijoje. Koks jausmas?
Tai yra kartų dalykai. Tuo ir nuostabus krepšinis, kad galime tuo pasidžiaugti.
Ką manote apie Domanto Sabonio žaidimą?
Jis šį sezoną yra puikus. Tačiau neužtenka būti vieną sezoną puikiu. Turi nuolat tobulėti ir toks būti daug sezonų iš eilės. Manau, Domantas yra teisingame kelyje ir vis dar save kuria kaip sėkmingą krepšininką. Aš jo karjeros „lubų“ negaliu prognozuoti. Jis bus toks geras, koks nori būti. Nežinau, ar jis gali tapti žaidėju, kuris atves komandą į NBA titulą. Problema ta, kad pastaruoju metu titulus laimi komandos, kurios turi išsiskiriančius gynėjus. Aišku, svarbu balansas. Laiminčioje komandoje turi būti ir metikų, ir aukštaūgių. Pavyzdžiui, pernai NBA titulą laimėjo „Warriors“, kurių lyderiai buvo gynėjai.
Sietle buvote komandos draugas su Šarūnu Marčiulioniu. Ką manote apie jį?
Jis buvo kietas vyrukas, kaip ir aš. Mes turėjome gerą laiką krepšinio aikštėje. Varžėmės negailėdami vienas kito, puikiai supratome, ko siekiame. Džiaugiuosi, kad su juo teko praleisti nemažai laiko.
Kaip pasikeitė krepšinis nuo jūsų laikų?
Tai skirtingos eros. Mano karta buvo geresnė. Visada taip sakau. O sakau tai todėl, nes aš žaidžiau būtent tada. Mano karta buvo alkanesnė ir grubesnė. Reikia suprasti, kad tuomet aukštaūgiai nemetė tritaškių, kaip vyksta dabar. Dabartiniai krepšininkai nežaidė mano eroje, aš nežaidžiau jų eroje.
Buvote vienas iš labiausiai „trash talk“ (liet. apsižodžiavimo) meną išmanančių krepšininkų. Ką galite pasakyti apie tai?
Niekada to specialiai nesiekiau. Tiesiog norėjau laimėti. Jeigu tai padeda laimėti ir tai daro visi kitu, kodėl gi ne? Negaliu prisiminti kažkokios konkrečios „trash talk“ situacijos, nes tokių dalykų tu nelaikai savo galvoje. Tai yra tiesiog instinktai, kurie suveikia.
Esate vienas geriausių visų laikų besiginantis NBA krepšininkas. Karjeros metu negailėjote nei savęs, nei varžovų. Kas suformavo tokią jūsų aistrą krepšiniui?
Manau, tai susiformavo man augant Kalifornijoje. Mano tėvas buvo su manimi, kartu su juo žaisdavau krepšinį įvairiose aikštelėse. Jis man nuolat kėlė iššūkius, ragino varžytis, kovoti, nenusileisti. Tai, be jokios abejonės, prisidėjo prie to, kokiu žaidėju buvau NBA lygoje. Jis mane stengėsi įvelti į nepatogias situacijas, nes žinojo, kad esu pajėgus jas išspręsti. Jis ragino nepasiduoti, kai būdavo sunku. Esu praėjęs daug įvairių dalykų. Jis sakydavo „grįžk ir padaryk, ką turi padaryti.“ Todėl NBA arenose visada žaidžiau iš visos širdies ir iš visų jėgų.
Ar jūsų karjeroje yra dalykas, dėl kurio gailitės?
Ne, jeigu dėl kažko būčiau gailėjęsis, būčiau sugrįžęs ir tai ištaisęs. Toks aš esu.
Tapote NBA čempionu vėlyvoje karjeros stadijoje. Ko pritrūko, kad triumfuotumėte su „SuperSonics“ komanda?
Tiesiog taip nutiko. Susidūrėme su labai geromis Čikagos, Fynikso komandomis. Kažkuriuo metu niekas negalėjo įveikti „Lakers“, „Celtics“ ir „Bulls“. Tiesiog tai buvo ne mūsų laikas. Tą patį galima pasakyti apie „Trail Blazers“ ar „Jazz‘‘ klubus, kuriems irgi nepavyko laimėti.
2003–2004 m. sezone su Los Andželo „Lakers“ taip pat pasiekėte NBA finalą, kuriame nusileidote Detroito „Pistons“. Koks tai buvo laikas?
Nenoriu apie tai kalbėti. Komandos viduje vyko daug dalykų. Buvome labai talentinga komanda, bet turėjome ir daug problemų. Traumų taip pat buvo. Karlas Malone‘as ilgą laiką negalėjo žaisti šimtu procentų, kas tikrai atsiliepė. Kobe ir Shaqas sprendė daug savo asmeninių bėdų už aikštės ribų. Buvome išbalansuoti, bet net ir tokiomis aplinkybėmis sugebėjome patekti į finalą.
Kiek smagu buvo tapti NBA čempionu su „Heat“?
Nėra svarbu, kuriame karjeros etape tu tampi čempionu. Nuo to niekas nesikeičia. Be to, atstovaudamas „Heat“ turėjau tikrai gerą sezoną, buvau svarbus žaidėjas ir pataikau svarbių metimų finalo serijoje. Aš norėjau tapti čempionu ir juo tapau – pasiekiau savo.
Kokia didžiausia jūsų gyvenimo pamoka?
Būti alkanam. Daryti tai, ką reikia daryti. Tik tada tapsi sėkmingas. Gyvenime visko nutinka, svarbiausia, atsikelti ir eiti pirmyn.
Kartu su Shawnu Kempu sudarėte vieną įsimintiniausių NBA duetų. Kas lėmė tokią didelę jūsų sėkmę?
Priežastis yra ta, kad mes kartu praleisdavome daug laiko. Buvome lyg broliai. Apie vienas kitą krepšinio aikštėje žinojome viską. Kai aš perimdavau kamuolį, Shawnas žinojo, kur ir kaip tiksliai reikia bėgti, kad pelnytume taškus greitajame puolime. Buvome labai artimi ir mėgavomės galimybe žaisti kartu.
Kartu su Sietlo komanda daug laiko praleisdavote ne tik krepšinio aikštėje. Ar galite prisiminti geriausią laiką kartu, geriausią komandos vakarėlį?
Neišskirčiau vieno dalyko. Manau, viską lėmė visuma. Būti su Shawnu ir visa komanda... Kiekviena diena buvo jaudinanti. Mes sėkmingai sukūrėme tikrą broliją, būtent todėl turėjome tokią gerą „chemiją“.
Mes juk ir dabar daromės nuotraukas dėl bendrų prisiminimų. Taip ir su Shawnu mes kūrėme bendrus prisiminimus, kartu išgyvenome daug bendrų dalykų, kuriuos prisimename. Iki šiol esame labai artimi, dažnai pasikalbame apie gyvenimą, krepšinį. Abu gyvename Sietle ir tai nuostabu.
Ar Sietlas ateityje vėl gali turėti NBA komandą?
Mes turime visas galimybes. Sietlas myli krepšinį, myli sportą ir turi visą reikalingą infrastruktūrą. Tikiu, kad tai anksčiau ar vėliau įvyks.
Jūsų erą galima apibūdinti kaip „Hardwood Classic“ laikus. Ką jums asmeniškai reiškia šie „senosios mokyklos“ laikai?
Tai buvo puikūs laikai su daug konkurencingų rungtynių. Varžėmės negailėdami savęs ir varžovų. Žaidėme atsispirdami nuo gynybos, pasitikėjome savo komandos draugais, o tai rungtynėms suteikdavo išskirtinio žavesio. Mes iš tikrųjų kaudavomės ir norėjome sustabdyti savo varžovą. Tave galėjo „sumušti“ ir įveikti, bet dėl to tu norėdavai tik dar labiau sugrįžti žengti į aikštę ir iškaršti kailį varžovams. Buvo tikrai daug kovos. Mes tą mėgome.
Aišku, dabar krepšinis yra kitoks – išmetama daug tritaškių, atakos yra trumpos, švilpiama labai daug pražangų, pasikeitė ir taisyklės. Mes norėjome neleisti varžovams įmesti daugiau nei 60 ar 70 taškų. Dabar krepšininkams rūpi, kaip pelnyti taškus, todėl komandos per rungtynes pelno po 120 taškų.
Jūsų eroje nebuvo išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų. Tai jums pliusas ar daugiau minusas?
Aš mėgstu savo laikus. Man labai pasisekė, kad tada nebuvo socialinės medijos. Manau, kad tai yra blogis. Nuo socialinių tinklų prasideda daug problemų. Mano karjera buvo kontraversiška. Jeigu kažkas būtų ištraukęs telefoną ir viską filmavęs... Tiesiog nemėgstu tokio akiplėšiško viešumo.
2001 m. į Minesotos „Timberwolves“ krepšį įmetėte 44 taškus, kas yra jūsų karjeros rekordas. Kaip galėtumėte apibūdinti šias rungtynes?
Nesureikšminu to. Galėjau pelnyti ir daugiau taškų, bet man tai niekada nebuvo svarbiausias dalykas. Man svarbiausia buvo apsiginti, perimti kamuolius, atlikti rezultatyvius perdavimus. Buvo ir daugiau rungtynių, kuriose jaučiau, kad galiu pelnyti, pavyzdžiui, 60 taškų. Bet man krepšinis yra ne apie tai. Man visada buvo svarbiausia tiesiog laimėti rungtynes.
Šiomis dienomis Lietuvos krepšinis švenčia jau 101-ąjį gimtadienį. Galbūt turite žinutę, kurią norite perduoti visiems lietuviams?
100 metų yra labai rimta ir puiki sukaktis. Mes prieš pora sezonų minėjome NBA lygos 75-ąjį sezoną, rinkome geriausius krepšininkus. Manau, Lietuva padarė tą patį – išrinko 100 geriausių visų laikų krepšininkų, juos įvardino ir priminė visai visuomenei. Jūs turite tai švęsti. Krepšinis jūsų tautai suteikia daug džiaugsmo ir turite toliau puoselėti tai.
Šiuo metu treniruojate jaunuosius krepšininkus. Ką jums tai reiškia?
Dabartinė jaunimo karta yra kitokia. Žinoma, yra visokių jaunuolių, nesinori kategorizuoti. Bet aš pastebiu, kad daug jaunuolių nevertina to, ką turi, tai, kas jiems suteikiama. Norint pasiekti profesionalo lygį reikia įdėti beprotiškai daug darbo. Nemanau, kad dauguma stengiasi tiek, kiek turėtų. Mano darbo filosofija tokia, kad tau nieko neturi būti atiduodama dykai. Jeigu tu kažko nori, tu turi ateiti pats ir tai pasiimti, išsikovoti. Štai čia aš matau didžiausią prasmę.
Kviečiame stebėti karščiausias NBA atkrintamųjų rungtynes „Go3“ eteryje!
Įdomūs faktai apie Gary Paytoną
2006 m. NBA čempionas (su Majamio „Heat“).
1990 m. NBA naujokų biržoje buvo pašauktas antruoju numeriu.
Statistiškai sėkmingiausią sezoną G. Paytonas sužaidė 1999–2000 m. Tuomet gynėjas vidutiniškai rinkdavo 24,2 taško, atkovodavo 6,5 kamuolio, atlikdavo 8,9 rezultatyvaus perdavimo ir perimdavo 1,9 kamuolio.
2001 m. rungtynėse su „Timberwolves“ pelnė 44 taškus. Tai yra rezultatyviausios G. Paytono karjeros rungtynės.
1996 m. pripažintas geriausiu besiginančiu NBA lygos krepšininku.
1996 ir 2000 m. atstovaudamas JAV rinktinei iškovojo olimpinių žaidynių auksą
9 kartus „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyvis, 9 kartus išrinktas į simbolinę geriausiai besiginančių žaidėjų komandą. Pastarasis pasiekimas yra lygos rekordas, kurį Gary dalijasi su tokiomis megažvaigždėmis kaip Michaelas Jordanas, Kobe Bryantas, Kevinas Garnettas.
Dėl savo elitinės gynybos buvo vadinamas pravarde „The Glove“ (pirštinė).
13 metų atstovavo Sietlo „SuperSonics“ klubui ir tapo daugiausiai taškų pelniusiu, rezultatyvių perdavimų atlikusiu ir perimtų kamuolių atlikusiu krepšininku franšizės istorijoje.
Vėliau krepšininkas žaidė Milvokio „Bucks“, Los Andželo „Lakers“, Bostono „Celtics“ ir Majamio „Heat“.
1994–1995 m. G. Paytonas buvo komandos draugas su Šarūnu Marčiulioniu.
G. Paytonas krepšinio aikštėse yra susidūręs su Linu Kleiza, Dariumi Songaila, Žydrūnu Ilgausku, Arvydu Saboniu, Šarūnu Jasikevičiumi ir kitais Lietuvos krepšininkais.
2013 m. įtrauktas į Krepšinio šlovės muziejų.
Šiuo metu treniruoja Sietlo koledžo komandą.
