Sukrėstas Kyjivo meras išskirtiniame interviu TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad nepaisant visko jie privalo laimėti, ir paaiškino, kaip ukrainiečiams pavyko sugriauti stiprios Rusijos armijos mitą.
Jūs su broliu vieni pirmųjų nuvažiavote į Bučą. Ką jūs ten išvydote ir ar yra žodžių tą nusakyti?
Neįmanoma iš tų nuotraukų ar video perteikti tų emocijų, kurias patyrėme Bučoje. Tai galima vadinti genocidu. Tai galima vadinti tiesiog žmonių žudymu be jokių priežasčių.
Kaip galima kuo nors paaiškinti tai, kad matėme pagyvenusios moters žmogžudystę, apie 70 metų močiutės, praeivės, kuri buvo nušauta. Kaip galima nupasakoti tai, kad žmonės surištomis rankomis už nugaros parklupdyti ir sušaudyti į pakaušį.
Aš tikrai suprantu, kad tokio karo negalėjo pradėti žmogus su sveika psichika ir psichiškai sveikas.
Tiek nužudytų žmonių, kai kurie ir sadistiškai kankinti, tačiau Vakarų šalys jokios tvirtos reakcijos nepareiškė. Kaip jūs į tai žiūrite?
Na, kodėl? Mes matome ir JAV pareiškimus, daugelio Europos šalių, pasmerkiančių ir savo poziciją. Tikriausiai turite galvoje kai kuriuos Europos politikus, kurie stengiasi būti „šiek tiek nėšti“ – iš vienos pusės smerkia karą, iš kitos – tęsia ekonominius santykius su Rusija.
Aš ne sykį kartojau ir dar kartą pasakysiu – kiekvienas centas, euras, kurį arba gauna, arba siunčia Rusijai, panaudojamas ne ekonomikai ar gyventojų paramai, o armijos palaikymui. Rusijos armija daro tokius žvėriškumus, ką ir mato visas pasaulis.
Kaip gyvena šiuo metu Kyjivas? Kaip jūs gyvenate? Girdėjom, kad dažnai kaukia sirenos, žmonės bėga slėptis...
Ir dieną, ir naktį kaukia sirenos, kurios ragina greitai leistis į slėptuves, nekelti pavojaus savo gyvybei. Miestas šiandien praktiškai tuščias – daug kas išvažiavo.
Kaip galima paaiškinti tai, kad normalus gyvenimas sugriautas. Sugriauta infrastruktūra, tiltai.
Girdime, kad kai kurie žmonės nori grįžti į Kyjivą, tačiau jūs sakote, kad reikia palaukti. Tai kiek derėtų palaukti?
Aš raginu Kyjivo gyventojus kol kas negrįžti, keletą dienų apšaudymų jau nėra, bet, žinoma, nepatogu, kai išvažiavai ir esi prisiglaudęs ar pas kažką bute, ar užsienyje. Žmonės nori grįžti, aš suprantu jų norą, tačiau labai svarbu – saugumas yra prioritetas.
Ne paslaptis, kad Kyjivui tebegresia pavojus. Kad ir ką tik, prieš keletą minučių, kaukė sirenos dėl galimo oro pavojaus, girdėjome sirenas, Kyjivui tebegresia raketų atakų pavojus.
O kokia pagalba šiuo metu Kyjivui reikalingiausia?
Esame labai dėkingi savo partneriams už humanitarinę pagalbą, už medicinos įrangą, už greitąją pagalbą, kurią gauname, priešgaisrines mašinas, kurias gauname, kurios mums būtinos, nes daug gaisrų kyla vienu metu dėl raketų apšaudymų.
Šiandien mes turime sukaupę maisto produktų ir vaistų keletui savaičių. Šiandien mums būtina pagalba – politinis palaikymas, ekonominis palaikymas.
Ukrainos kariai sugriovė mitą apie pačią stipriausią pasaulio armiją, rodydami savo valią ir norą apginti savo vaikus, savo šeimas. Visas pasaulis nustebęs, kaip efektyviai kovoja Ukrainos kariai.
Aš turiu paprastą paaiškinimą, kodėl taip vyksta. Todėl, kad rusai – samdomi, jie kovoja už pinigus, o mes kovojame gindami savo vaikus ir savo šeimas, mūsų namus ir vaikų ateitį.
Jaučiate skirtumą? Ant kelių mes neketiname klauptis – geriau mirsime, žūsime, nei pasiduosime ir klaupsimės ant kelių.
Mes nenorime gyventi autoritarinėje valstybėje, ką nori padaryti Rusija ir įtraukti Ukrainą. Mes nenorime gyventi šalyje, kurioje nėra žmogaus teisių. Nenorime gyventi šalyje, kurioje nėra žodžio laisvės, nenorime gyventi Sovietų Sąjungoje. Mes matome savo ateitį kaip dalį Europos šeimos.
Kaip manote, kaip baigsis karas? Laimėsite?
Mes neturime kitos išeities. Mes neturime kitos išeities, tik kovoti ir apginti savo vaikus, šeimas. Savo ateitį.
Ačiū už palaikymą. Žinau, kad daug ukrainiečių dabar laikinai yra Lietuvoje. Jiems suteiktas prieglobstis. Labai dėkoju už palaikymą, už moralinį palaikymą, politinį, ekonominę pagalbą.
Aš buvau susitikęs su jūsų parlamento atstovais, kurie nepaisydami pavojų atvažiavo čia palaikyti mus. Mes labai vertiname mūsų gerus santykius ir tokiomis sudėtingomis minutėmis matome, kas iš tiesų draugai. Ukrainos draugai, labai ačiū jums. Ir aš esu tikras – mes laimėsime, nes tiesa mūsų pusėje.
Pokalbį išgirskite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
