Daugelis „Vakaro žinių“ kalendoriaus gerbėjų turbūt labai nekantriai laukė rudens pradžios. Ką tai reiškia? Naują lapą kalendoriuje, kurį puošia viena pačių gražiausių ir populiariausių Lietuvos įžimybių – Goda Alijeva.
Išskirtiniame savo interviu www.olialia.lt, Goda papasakojo apie tai, ką išgyveno per pastaruosius metus ir atskleidė, kuo gyvena dabar...
- Goda, kokie prisiminimai iš prieš metus vykusios fotosesijos seksualiausiam Lietuvoje kalendoriui?
Atrodo, tai jau buvo taip senai... Diena buvo sudėtinga: aš turėjau fotografuotis viename dvare, o oras kaip tyčia tądien pasitaikė tragiškas – ir lijo, ir labai šalta buvo. Jau galvojau, kad niekas čia mums nepavyks ir teks fotografuotis kitąkart. Būtų buvę labai gaila, juk fotosesijai taip intensyviai ruoštasi. Todėl nuostabi staigmena buvo, kai vienu momentu netikėtai nušvito saulė ir mes galėjome įgyvendinti visus sumanymus.
- O kaip tau šio kalendoriaus idėja – aktorės Marilyn Monroe įkvėptas stilius, visos gražuolės tarsi nužengusios iš šešiasdešimtųjų..?
Idėja man labai patinka ir šis kalendorius ją išpildė nuo A iki Z. O kad jis tokiu pavirstu, žinau, buvo įdėta labai daug darbo. Net nepagalvočiau, kad nuotraukos gali būti atrinkinėjamos taip skrupulingai: žiūrint, ne tik, kad veidas gražus būtų, bet ir kur gražiau ranka padėta ar koja pasukta...
Apskritai, man labai patiko visa kalendoriaus kūrybinė kompanija – jie labai profesionalūs. Tai ir dizainerė Genutė Žalienė, į šį darbą idėjusi visą savo širdį, ir fotografas Raimundas Adžgauskas, ir rūpestingoji projekto vadovė Lauryna Anusevičiūtė, ir kiti...
- O kaip vertini savo pačios nuotraukas?
Rezultatu tikrai esu patenkinta ir dėl jų sulaukiau labai daug pagyrų. Man pačiai nuotraukos irgi labai gražios, viršeliui priekaištų neturiu. Gal tik rugsėjo puslapiui būčiau išrinkusi kokią šiek tiek kuklesnę pozą... Bet smagu, kad visi artimieji, pažįstami mane gyrė, didelė dėmesio bei komplimentų banga buvo užgriuvusi po to, kai mano atvaizdas buvo iškabintas visose viešojo transporto stotelėse. Malonu. Net ir pas mano tėvus namuose kabo šis kalendorius.
Be mano nuotraukų, kalendoriuje man labai patinka ir kitos merginos, o ypač grupės „Olialia pupytės“ narė Marina Daščenka, taip pat „Olialia“ mergaitė, kovojanti dėl „Mis Lietuva 2009“ karūnos Indrė Burlinskaitė.
- Ar kvietimas pozuoti šiam kalendoriui Lietuvoje tau buvo staigmena?
Jei atvirai, tai ne. Mane jau buvo kvietę ir anksčiau, tačiau iki tol vis atsisakydavau. Ne viskas tik nuo manęs priklausė – turiu daug darbų, įsipareigojimų, todėl tokią fotosesiją reikėjo suderinti su kitais žmonėmis. Tačiau vistiek visuomet tikėjausi, kad dar ateityje bus proga nusifotografuoti VŽ kalendoriui. Ir tikrai apsidžiaugiau, kai ji pasitaikė!
Apskirtai, šiame projekte man labai patinka visas dėmesys, skiriamas merginoms. Joms suteikiamos tikros galimybės pasijausti moterimi, o juk kasdieniam gyvenime skubame, ne visada turime laiko savimi pasirūpinti tiek, kiek norėtųsi. Į „Olialia“ atėjusios merginos čia lyg deivės: jų laukia visos įmanomos grožio procedūros, stilistė visiškai pasirūpina jų įvaizdžiu, „Olialia“ komanda jas apsupa didžiuliu dėmesiu. Po to iš tiesų pasijauti esanti tikra žavinga ir nepriekaištingai atrodanti moteris.
Be to, pastebėjau tokį dėsningumą „Olialia“ mergaičių kompanijoje – jos čia tampa moteriškesnės, viena prieš kitą pasitempia, stengiasi būti gražesnės. O tai labai svarbu ir malonu kiekvienai moteriai. Beje, nemažai gerų mano draugių yra dalyvavę šiame projekte ir įvairiais metais jos taip pat puošė „Vakaro žinių“ kalendorių puslapius.
- Po daug metų savo seksualias fotosesijas ir darbą pramogų pasaulyje turbūt prisiminsi kaip smagų nuotykį?
Kol esi jaunas, turi gražų ir stangrų kūną – kodėl nesudalyvavus tokiose avantiūrose? Žinau, kad man po daugelio metų bus gražu žiūrėti į šias nuotraukas ir malonu viską prisiminti.
Tačiau apie tai, kas bus tolimoje ateityje, aš per daug negalvoju – šiuo metu gyvenu „čia ir dabar“, mėgaujuosi kasdienėmis akimirkomis. Amžinai scenoje nebūsiu, kada nors ateis laikas, kai iš jos pasitrauksiu, tik nežinau kada išmuš ta valanda. O kol kas – kol galiu, kol noriu, tai ir dainuoju, dalyvauju įvairiuose projektuose.
- O būdavo momentų, kai pagalvodavai: „Velniop viską“?
Ir dabar būna! Ypač kai draugės prisiskaito komentarų internete apie mane ir pasakoja, su kokiais purvais aš ten maišoma. O aš galvoju, kad visi tie komentatoriai turėtų man pavydėti. Aš juk turiu viską, ko mano širdis trokšta. Siekiu savo tikslų išsipildymo, nestoviu vietoje, dedu daug pastangų. Vien dėl to, kad esu matomas žmogus, visiems mane labai lengva kritikuoti. Gerai kartą pasakė Sabina Repčenkienė: „Visada atsiras, kas mes šešėlį arba apjuodins net patį geriausią ir tyriausią žmogų“. Aš to nebijau, nuo to nepasislėpsi.
- Kadangi esi žinoma, tai visi jaučiasi turintys teisę išsakyti savo nuomonę apie tavo gyvenimą...
Tai ne jų reikalas. Nepaisant visko, esu paprastas žmogus ir turiu teisę elgtis kaip noriu. O aš noriu daryti savo klaidas, elgtis būtent taip, kaip aš noriu. Gal kartais ir kvailai pasielgiu, bet pati mokausi iš savo klaidų ir noriu tą daryti. Galų gale studijuoju universitete, pati užsidirbu pinigus, esu ištekėjusi – turiu viską, ko man reikia. Man sekasi.
- O gatvėje ar daug dėmesio sulauki?
Aš nepastebiu to dėmesio. Be to, savo kasdieniame gyvenime noriu būti nepastebima, pilka pelė. Kai esu scenoje – prašome, žiūrėkite į mane, apkalbinėkite, bet kai nuo jos nulipu, noriu ramybės.
- Ar santuoka ką nors pakeitė tavo gyvenime?
Taip, pakeitė – visi to manęs klausinėja. Tačiau manau, kad viskas apsiverčia ne tada, kai tau užmauna vestuvių žiedą, bet nuo tada, kai tau pasiperša. Tuomet viskas išties kardinaliai pasikeičia: su žmogumi tampi artimesnis, santykiai tampa rimtesni, nebėra jokių pykčių, nepasitikėjimo, pavydo...
- Nemanai, kad tavo santuoka buvo labai greita?
Yra žmonių, kurie kartu praleidžia dešimt metų ir išsiskiria nesusituokę, yra ir žmonių, kurie susituokia praėjus mėnesiui nuo pažinties. Taip nutiko mano tetai. Mano giminėje yra nemažai panašių atvejų. Nėra laimės, meilės ar gyvenimo kartu recepto, tinkamo visiems.
- Minėjai, kad tau sekasi. Kodėl? Gal gimei po laiminga žvaigžde, o gal žinai kokį slaptą tau tinkantį laimės receptą?
Sunku pasakyti... Manau, kiekvienam žmogui sekasi, jei jis gyvenime daro tai, kas jam patinka. O jei žmogus daro tai, kas jam nepatinka – tai jo paties pasirinkimas. Kalbant apie jaunimą, jeigu kažkas blogai jaučiasi, kad neturi geros mašinos ar negali sau leisti kažkur, kur norėtų nueiti – jis pats kaltas. Aš niekuo neypatinga, tačiau labai daug dirbau ir užsidirbau. Kodėl jie negali užsidirbti?
Gal mano darbas kažkam atrodo nerimtas, tačiau mes kiekvienas dirbame tai, ką išmanome ir kaip išmanome. Yra visokių darbų. Kitam galbūt bus tinkamesnis darbas biure. Labiausiai ir kritikuoja būtent tie žmonės, kurie nieko neveikia. Jie savyje turi sukaupę daugiausiai pykčio. Kritikuoti labai lengva, tačiau man jų gaila. Imkite ir bandykite daryti tai, ką norėtumėte – kas jums trukdo?
- Gal užsisėdi internete rašydami komentarus...
Aš jų nebeskaitau, draugės man papasakoja. Ypač buvau pasišlykštėjusi, kai kažkas iš už krūmo nufotografavo ir žurnalistams pardavė mano mergvakario nuotraukas. Jose – mes tik atvykusios į šventės vietą, sėdime pavargusios, susivėlusios. O jau komentarai prie šių nuotraukų! Ir kuo tik mes visos nebuvome išvadintos!
- Turbūt paauglystėje tikrai neįsivaizdavai, kad tave kada nors medžios fotografai, pasislėpę už krūmo, o informaciją apie tavo vestuves pardavinės už 5000 Lt?
Tikrai ne! Nelaikau savęs ypatinga žvaigžde, dėl ko turėčiau sulaukti tokio dėmesio. Niekada su tokiais dalykais nebuvau susidūrusi ir net nebūčiau patikėjusi, kad tai galėtų vykti Lietuvoje. Apskritai apie mūsų spaudą, ypač kai kuriuos interneto portalus turiu savo nuomonę. Pati matau, kai kažkokie rašeivos iš absoliučiai niekinės informacijos prirašo kažkokių niekinių straipsnių apie mano draugus, pažįstamus. O paskui žmonės galvoja, kad mes čia patys lendame žurnalistams į akis ir norime, kad apie mus rašytų. Aš nenoriu, kad apie kiekvieną mano žingsnį rašytų, kad mano apatinius aptarinėtų! Dažnai būna, kad išties pasirodo labai nereikšmingų straipsnių, tačiau, vadinasi, žurnalistams to reikia...
- O kaip dėl visų sklandžiusių gandų, kad tu laukiesi?
Čia buvo labai juokinga. Vasarą man kaip tik buvo toks gausus vakarėlių laikotarpis. Kartą prie manęs prieina vieno leidinio redaktorė ir klausia: „Goda, tai kaip tu linksminiesi nuolatos, jeigu laukiesi?“. Taip aš pirmą kartą sužinojau apie savo nėštumą. Iš to tik pasijuokėme, tačiau aš nelabai į tai kreipiu dėmesį.
- Na, vyrą jau turi, tai gal jau pradėjote planuoti vaikučius?
Stengiuosi nieko neplanuoti, man labai patinka posakis: „Mes planuojame, o Dievas juokiasi“. Ką artimiausiu metu planuoju – tai baigti savo istorijos studijas.
- Kaip įsivaizduoji savo gyvenimą, kai baigsi karjerą scenoje? Ar norėtum būti tik namų šeimininke ir gera žmona?
Manau, kad tikrai galėčiau, bet vietoje man būtų sunku nusėdėti. Turiu labai daug naujų idėjų ir minčių dėl veiklos, visai nesusijusios su pramogų pasauliu.
- Tačiau girdėjau, kad turi ir minčių išvažiuoti iš Lietuvos...
Taip, jeigu reikės išvažiuoti mano vyrui, aš važiuosiu kartu. Bet juk neišvažiuosiu amžiams, turiu Lietuvoje darbų. Jeigu išvažiuosiu, tai būtinai grįšiu.
- O kada galėtumėte iškeliauti?
Tikrai nežinau. Gali nutikti ir taip, kad mes čia dabar sėdime, kalbame, o po savaitės aš jau būsiu išvažiavusi...
- Kokią šalį įsivaizduoji kaip galinčią tapti jūsų naujais namais?
Sunku pasakyti, man viskas įdomu. Gal tik į Rusiją nenorėčiau... Bet man patinka Europa, ypač šiltos šalys, tad, manau, pagyventi Italijoje, Ispanijoje būtų tikrai smagu.
- Turbūt jau nusibodo klausimai apie santuoką, vyrą..?
Tikrai taip (juokiasi – aut. past.).
- O kokie klausimai nenusibodo?
Visuomet smagu kalbėti apie grupės „69 Danguje“ reikalus ar mano ir Luko bendrą projektą. Nors, tiesą sakant, pastaruoju metu kažkaip užsidariau, nelabai jau noriu iš viso apie savo gyvenimą kalbėti. Dabar labiausiai norėčiau gulėti su vyru lovoje ir žiūrėti kokį kvailą serialą. Kita vertus, suprantu, kad yra žmonių, kuriems įdomu...
- Tada pašnekėkime apie tavo darbus. Vėl dirbi visu pajėgumu?
Taip, mes vėl koncertuojame. Su Luku ketiname įrašyti kelias naujas dainas. Galvoju ir apie televiziją. Taigi turiu daug įvairių darbelių – negaliu taip paprastai palikti Lietuvos. Be to, aš ją labai myliu!
- O negalvojai apie persikraustymą gyventi į Vilnių?
Kaune dar galima pasislėpti (juokiasi – aut. past.). Tačiau norėčiau turėti butą Vilniuje, kuriame kartais būtų galima pernakvoti, nes sostinėje išties daug darbo. Manau, kad ateityje jį ir turėsime, tačiau kol kas gyventi noriu Kaune.
Aušra Prasauskaitė
