Artėjant šalies prezidento rinkimams, kaip teigia portalo „Balsas.lt“ apžvalgininkas Vytautas Rubavičius, politinė scena atrodo tuštokai. Lietuva ne Amerika − tenka siūlyti tuos, kas nesisiūlo patys. Todėl skelbiame „Balsas.lt savaitės“ skaitytojų apklausą – ką jie mano apie galimus realiausius kandidatus varžytis dėl prezidento posto.
Juk galimybė viešai pasvarstyti, pakomentuoti dalyvius ir internete skelbiamo reitingo rezultatus visada sulaukia netikėtų nuomonių ir pastebėjimų.
Arūnas Valinskas
Buvęs pramogų verslo atstovas keliolika metų spindėjo televizijos eteryje, puikiai išmoko kurti realybės dokumentiką, pramogas, linksminti ir šaipytis iš aplinkinių.
Jis nieko nežada ir neturi jokių politinių pažiūrų. Charizma ir palankios aplinkybės padėjo ne tik suburti sėkmingai rinkimuose pasirodžiusią partiją, bet ir tapti Seimo vadovu.
Reitinguose yra antras pretendentas tapti šalies vadovu po Dalios Grybauskaitės, tačiau gali ją ir aplenkti, nes komisarės apsisprendimas balotiruotis kelia daugiau abejonių nei A. Valinsko siekiai.
Kieto vyruko ir kovotojo, besilaikančio sustabarėjusios sistemos, įvaizdis, Seimo pirmininko tribūna ir galingi viešieji ryšiai daro jį rimtu pretendentu.
Komandos kandidatas praktiškai neturi, tad jei laimėtų prezidento krėslą, nelabai aišku, kur pasuktų. Tiesa, paramą jam pragmatiniais sumetimais galėtų pasiūlyti bet kuri partija, neturinti stipraus kandidato. Ypač antrajame rinkimų ture.
Iš pradžių vertintas nerimtai politikos naujokas A. Valinskas įrodė, kad žino ne tik, kaip niekam neleisti laimėti milijono, bet ir kaip tapti trečiuoju asmeniu valstybėje. O kodėl netapus pirmuoju?
Arūnas Valinskas (Redas Vilimas/BFL nuotr.)
Europos komisarė, buvusi finansų ministrė Algirdo Mykolo Brazausko Vyriausybėje. Kaip ji, būdama nepartinė, pateko į premjero, mėgstančio turėti savus žmones, kompaniją, neaišku.
Eidama pareigas pasižymėjo fiskalinės drausmės politika, negailestingai plakė kai kuriuos tos pačios Vyriausybės ministrus už pinigų lupimą savo sričiai. Ypač kliuvo tuometiniam žemės ūkio ministrui Jeronimui Kraujeliui.
Pastaruoju metu aršiai kritikavo Gedimino Kirkilo Vyriausybę ir išsidavė simpatizuojanti dešiniesiems – prieš rinkimus pareiškė, kad tik šios jėgos turi realias antikrizines programas. Jos politinės pažiūros plačiau nedeklaruotos ir niekas jų dorai nežino. Būdama Briuselyje komisarė liko nuošalyje nuo visų saugumo skandalų ir mūšių dėl energetikos, nors LEO LT projektą kritikavo.
Apie savo apsisprendimą kandidatuoti kalba valdiškai: dar esą negali pasakyti nei taip, nei ne.
Dalia Grybauskaitė (Audrius Ufartas/BFL nuotr.)
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotoją į sąrašą įtraukiame todėl, kad buvęs prezidentas, minėtos politinės jėgos lyderis Rolandas Paksas balotiruotis negali dėl apkaltos, mat buvo pripažinta, kad sulaužė tautai duotą priesaiką.
Partija nuolat kartoja, kad turės savo kandidatą, bet jo neišduoda. Prieš Seimo rinkimus skelbta, kad V. Mazuronis taptų premjeru, jei Vyriausybę formuotų „Tvarka ir teisingumas“. Reitinguose minimas žemiau triukšmo lygio, bet Seime yra vienas iš aktyviausių kalbėtojų ir opozicionierių.
Pagrindiniai retorikos teiginiai: prieš oligarchiją, už paprastą žmogų. Partija, su kuria tapatinasi, save apibūdina kaip centro dešiniąją jėgą, nors pagrindiniai rėmėjai paprastai priklauso neturtingiems sluoksniams.
Valentinas Mazuronis (Šarūnas Mažeika/BFL nuotr.)
Antros pagal dydį Seime – socialdemokratų partijos lyderis ir buvęs ministras pirmininkas. Vienintelis iš partijų pirmininkų, kuris Puntuku slėgė partijos reitingus ir sąraše nukrito iš pirmos pozicijos į trečią.
Vis dėlto pozicijos partijoje dar gana tvirtos. Rimtas kandidatu pusiau ironiškai, pusiau rimtai neseniai jį vadino ir premjeras Andrius Kubilius. G. Kirkilo galimybės turėtų paaiškėti artėjančiame partijos suvažiavime, kur gali vykti gana nuožmi kova.
Būdama valdžioje socdemų partija netesėjo kairiesiems būdingų pažadų – neįvedė progresinių mokesčių, nekovojo su monopolijomis, priešingai, buvo laikoma jų tukimo garantu. Po rinkimų tapęs opozicijos lyderiu griebiasi socialdemokratinių lozungų, kurie dėl bręstančių ekonominių sunkumų gali būti patrauklūs daliai rinkėjų.
G. Kirkilas yra buvęs ne tik Seimo narys, bet ir krašto apsaugos ministras bei premjeras.
Gediminas Kirkilas (Andrius Ufartas/BFL nuotr.)
-----------
SMS balsavimas
Jei rinkimai vyktų šiandien, ar sutiktumėte, kad prezidentu taptų vienas iš minėtų politikų?
Balsuodami SMS išreikškite savo nuomonę, kuris „Balsas.lt savaitės“ pasiūlytas kandidatas taps Lietuvos Respublikos prezidentu.
Rinkis iš šių kandidatų:
1. Arūnas Valinskas
2. Dalia Grybauskaitė
3. Valentinas Mazuronis
4. Gediminas Kirkilas
Žinutės lange įrašykite raidę B (portalo „Balsas.lt“ pirmoji raidė), palikite tarpą, surinkite galimo šalies vadovo inicialus (pirmąsias siūlomo kandidato vardo ir pavardės raides) (pvz.: B VM) ir siųskite SMS numeriu 1374 (žinutės kaina - 2 Lt).
Naujienų portale „Balsas.lt“ sekite SMS balsavimo rezultatus (fiksuojamus realiu laiku) ir pamatysite, kaip jūsų balsas prisidėjo prie pasiūlyto kandidato galimos pergalės.
SMS balsavimas vyks iki vasario 4 dienos.
Vasario 9 dienos savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ numeryje rasite balsavimo trumposiomis žinutėmis rezultatus ir pokalbį su skaitytojų išrinktu prezidentu.
Balsavimas internetu
Taip pat galite balsuoti ir straipsnio pabaigoje esančioje „Balsas.lt“ apklausoje ir taip išreikšti savo nuomonę, kas galėtų tapti Lietuvos prezidentu.
