Nestabili padėtis sveikatos priežiūros sistemoje, nežinia, kiek lėšų bus skirta paslaugoms apmokėti, slegia greitosios medicininės pagalbos darbuotojus.
Nerimo signalas Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotį pasiekė tada, kai buvo paskelbti preliminarūs ligonių kasų duomenys, esą šiais metais jiems skiriamų lėšų dalis sumažėja 12,6 proc.
"Nors prieš naujus metus buvo šnekėta, kad greitoji medicininė pagalba ir pirminė sveikatos priežiūra - prioritetinės šakos ir bus stengiamasi lėšų nurėžti kuo mažiau, tačiau pateikti preliminarūs skaičiai parodė ką kita - visas biudžetas vidutiniškai mažėja 7,7 proc., o mūsų - 12,6. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų išgyventi", - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vadovas Rimvydas Juodviršis.
Dėl tokių gąsdinančių "prognozių" Lietuvos greitosios medicininės pagalbos įstaigų asociacija, kuriai vadovauja R. Juodviršis, rašė Seimui, Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, bet atsakymo kol kas negauta.
Žadamas mažinti lėšų "krepšelis" vadovą jau dabar verčia sukti galvą, kaip reikėtų išsilaikyti.
"Pirmas būdas būtų mažinti iškvietimų skaičių - nevažiuoti ten, kur pagalbą gali suteikti šeimos gydytojas ar ligoninių specialistai, kur reikalinga tik socialinė pagalba. Nors jau seniai stengiamės nukreipti pacientą ten, kur reikia", - sakė R. Juodviršis.
Nepaisant pastangų, pacientai kartais piktnaudžiauja - kviesdamiesi greitąją pameluoja apie savo būklę ir tikroji padėtis paaiškėja tik atvažiavus į vietą.
Kiti galimi išgyvenimo būdai - atlyginimų arba darbuotojų skaičiaus mažinimas.
Jau praėjusiais metais Klaipėdoje brigadų skaičius viena buvo sumažintas, ir daugiau, anot R. Juodviršio, mažinti nebesiruošiama, nes ir taip uostamiestyje bedirba minimalus skaičius - 10,5 brigados.
Atlyginimų mažinimo praėjusiais metais buvo išvengta, nežinia, kaip bus šiemet. Kol kas vidutinis slaugytojo atlyginimas siekia 2300 litų.
Padėtį sunkina ir degalų brangimas, kas šiai sveikatos priežiūros sričiai labai aktualu.
Pinigų paskirstymo jovalas
Uostamiesčio greitosios medikus, kaip ir dirbančius kitose Lietuvos apskrityse, slegia neaiškumas ir dėl pinigų paskirstymo metodikos. Šioje srityje susidaręs tikras "jovalas".
"Asociacija jau 10 metų vis bandė įrodyti, kad pinigų paskirstymo modelis pagal nustatytą formulę, įpareigojančią atsižvelgti į gyventojų skaičių, greitosioms netinka, bet į tai atsižvelgta nebuvo. 2008 metais galų gale buvo sukurta darbo grupė. Kai pakėlė duomenis, ministerijos darbuotojai išsigando. Pasirodė, kad vienam Lietuvos gyventojui viename rajone skiriami 56, kitame - 29 litai. Ir paradoksas - daugiau gauna tie, kurių darbo krūvis mažesnis", - pasakojo R. Juodviršis.
Atlikta lyginamoji pinigų paskirstymo analizė parodė, jog netolygiai skirstant pinigus vienas rajonas gyvena kito rajono sąskaita.
"Viename rajone gali atvažiuoti supergera greitosios mašina, slaugytojų atlyginimai siekia 3-4 tūkst. litų, o iškvietimų - trys per parą. Kitame rajone - 13 iškvietimų ir 1500 litų atlyginimas", - palygino R. Juodviršis.
Tuo tarpu politikai, keldami viešumon pinigų paskirstymo klausimą, - teigia pokalbininkas, - juo spekuliuoja visiškai neįsigilinę, žaidžia politinius žaidimus, teigdami, kad kai kurie rajonai bus nuskriausti.
"Teisingai paskirsčius pinigus, kai kurie rajonai nukentėtų, bet kodėl jų gyventojai gauna dvigubai daugiau nei kitų rajonų gyventojai? Reikia atsakyti į šį klausimą ir pradėti, ką jau asociacija siūlo penkeri metai, lyginimo procesą. Per 10 metų padarytas jovalas ir jį reikia kuo greičiau išsrėbti, o ne spekuliuoti, kad vieni bus nuskriausti, o kitiems pridėta", - sakė R. Juodviršis.
"Duomenys gali keistis"
Ramūnas VAINA, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas
Kol nepasirašytas Valstybinės ligonių kasos biudžetas, preliminarių duomenų dėl paslaugų apmokėjimo teikti negalime. Mat šie duomenys gali keistis. Tikimės, kad tas biudžetas artimiausiu metu bus patvirtintas.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
