JAV matematikas ir mokslo istorikas pareiškė įveikęs slaptą kodą, paslėptą senovės graikų filosofo Platono veikaluose.
Mančesterio universitete (D. Britanija) šiuo metu dirbantis Jay'us Kennedy apie savo atradimą pasakojantį straipsnį paskelbė Jungtinių Valstijų mokslo žurnale „Apeiron“. Su pirminiu šio straipsnio variantu galima susipažinti Mančesterio universiteto svetainėje.
J. Kennedy teigimu, Platonui buvo artimas senovės graikų matematiko Pitagoro mokymas apie vadinamąją „sferų muziką“ – negirdimą Visatos muzikinę harmoniją, ir savo veikalus jis kūrė remdamasis muzikos harmonijos dėsniais.
Pasak mokslininko, jis priėjęs išvadą, kad vienas geriausiai žinomų Platono dialogų – „Valstybė“ – į dvylika dalių yra suskirstytas pagal garsų skaičių chromatinėje gamoje, apie kurią žinojo senovės graikai. Be to, kiekvienai „jungčiai“ buvo naudojamos teksto frazės, vienaip ar kitaip susijusios su garsais arba muzika. Šias jungtis atitinkančios natos kartais skamba harmoniškai, o kartais – disonansu. Pirmuoju atveju atitinkamoje dialogo dalyje pasakojama apie ką nors džiaugsminga, antruoju – kalbama apie karą, mirtį ir kitas nelaimes.
JAV mokslininkas pabrėžia, kad skaitytojo nuotaika keičiasi priklausomai nuo tekste paslėptų muzikinių perėjimų, tad Platono veikalą skaitantis žmogus tarytum tampa muzikiniu instrumentu, kuriuo groja pats autorius.
J. Kennedy mano, jog „slaptojo Platono pranešimo“ esmė – tai, kad pasaulį valdo ne dievai, o aukščiausieji dėsniai, kurie gali būti aprašyti matematikos arba muzikos kalba. Mokslininkas tvirtina, kad straipsnyje išdėstytas jo išvadas jau parėmė daugelis senovės graikų muzikos teorijos ir filosofijos specialistų, skelbia „Science Daily“.
