Viso pasaulio akcijų kursams smarkiai smukus gegužę, birželį akcijų biržos šiek tiek atsigavo. Vis dėlto mėnesio pabaigoje beveik visos biržos vėl smarkiai krito, todėl galiausiai dauguma akcijų rinkų ir birželį fiksavo 3 – 6 proc. nuostolį. Diskusijos dėl Graikijos ir kitų Pietų Europos valstybių įsiskolinimo šiek tiek aprimo, tačiau ši problema vis dar aktuali ir, matyt, artimiausiu metu niekas nesikeis.
Nepaisant Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos centrinio banko (ECB) paramos, kurį laiką kilusios Graikijos Vyriausybės obligacijos vėl krito, o paskutinė iš trijų didžiausių tarptautinių reitingo agentūrų Graikijos statusą sumažino iki „junk“ (angl. šlamštas) lygio. Taip pat spaudimą patyrė Ispanijos, Portugalijos, Airijos ir Italijos vyriausybių obligacijos. Be to, akcijų rinkas vis labiau neigiamai veikė abejonės, kad pasaulio ekonomikos pakilimas yra laikinas, o joms pagrindo davė naujausi Kinijos konjunktūros duomenys, rodantys ekonomikos silpnėjimą. Remiantis JAV rodikliais, ateinančiais mėnesiais galima tikėtis stabilaus ir didelio augimo, tačiau naujausi darbo rinkos, nekilnojamojo turto prekybos ir mažmeninės prekybos rezultatai nedžiugina. Baigiantis valstybės skatinimo projektams ir artėjant suplanuotam mokesčių didinimui, 2011-aisiais JAV ekonomikos augimas, regis, neišvengiamai sulėtės. Tik lieka neaišku, kiek sulėtės. Dauguma analitikų šiuo metu laikosi nuomonės, kad augimas sumažės, bet vis tiek išliks teigiamas. Vis dėlto gali būti, kad dar kartą pasikartos recesija (angl. double dip), ypač dėl 2011 m. staigiai augsiančios mokestinės naštos.
Pastarajame G20 viršūnių susitikime vėl smarkiai išsiskyrė didžiųjų pramonės valstybių nuomonės. JAV ir kitos valstybės toliau reikalauja ekonomikos rėmimo programų ir yra linkusios atidėti valstybės taupymo planus, o Vokietija aiškiai leido suprasti, kad tokioms išlaidoms erdvės nebėra ir privaloma imtis griežtų taupymo priemonių, norint išvengti globalinio valstybių prasiskolinimo. Galiausiai priimtas susitarimas iki 2013 m. perpus sumažinti valstybių biudžetų deficitus faktiškai yra vienintelis bendras šio G20 susitikimo pasiekimas, tačiau vis tiek belieka laukti, ar ir šis tikslas apskritai bus pasiektas.
Meksikos įlankoje po avarijos ir toliau liejantis naftai, pasekmės įgyja vis didesnį mastą. Kol kas neįmanoma įvertinti, kokį poveikį ji gali padaryti pasaulio naftos ir energetikos pramonei bei finansų rinkoms. Tiesa, „BP“ koncernui turėtų pakakti finansinių išteklių su avarija susijusioms išlaidoms ir kompensacijoms padengti. Vis dėlto, jeigu naftos versmės sustabdyti nepavyktų, su katastrofa susijusios milžiniškos sąnaudos galiausiai viršytų „BP“ finansinį pajėgumą.
Apskritai pastebima, kad birželį visame pasaulyje smarkiai išaugo investuotojų baimė rizikuoti, todėl krito ir kitų rizikingų investicijų, pavyzdžiui, žaliavų ir įmonių obligacijų, kursai. Prastėjant pasaulio ekonomikos perspektyvoms, kilo tik JAV iždo vekseliai ir Vokietijos Vyriausybės obligacijos, turintys saugios investicijos statusą. Bent kartą stabtelėjo euro kursas, iki šiol kritęs JAV dolerio atžvilgiu. Vis dėlto kol kas negali būti nė kalbos, kad jis pakeistų savo kryptį.
Centrinės ir Rytų Europos valstybių ekonomika vis labiau atsigauna. Senosiose ES narėse vėl pradėjusi kilti pramonės gamyba teigiamai veikia Rytų Europos ekonomiką ir užtikrina eksporto augimą. Vis dėlto išaugusios pastangos konsoliduoti biudžetus ateinančiais metais gerokai prigesins ES ekonomikos augimą. Rytų Europos valstybių glaudūs ekonominiai ryšiai su Eurozona taip pat artimiausiu metu prislopins jų augimo perspektyvas. Dėl šios priežasties Centrinės ir Rytų Europos valstybių ekonomikoje vis didesnė reikšmė teks vidaus paklausai.
Valstybių apžvalga
Rusija
Rusijos ekonomika ir toliau stabilizuojasi. Apdirbamosios pramonės Pirkimo vadybininkų indeksas PMI vėl šoktelėjo ir dabar jau kurį laiką viršija penkiasdešimties ribą, bylojančią apie ekonomikos plėtrą. Nedarbo lygis vėl krito, o mažmeninės prekybos apimtis ir realiosios pajamos išaugo dar labiau nei praėjusiais metais. Apskritai ekonomikos duomenys – teigiami. Nors naftos kaina birželio mėnesį šiek tiek kilo, rublio kursas euro ir JAV dolerio valiutų krepšelio atžvilgiu per šį mėnesį smuko. Nepaisant to, Rusijos rublio priklausomybė nuo naftos kainos išlieka didelė. Lyginant su paskutiniu mėnesiu, pakilo Rusijos Vyriausybės obligacijos, išreikštos vietine valiuta. Ankstesnį mėnesį išties daug buvo pakilusios Rusijos Vyriausybės ir įmonių obligacijų palūkanos, todėl šį mėnesį jos išliko gana stabilios, lyginant su Ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių vertybiniais popieriais.
Nepaisant kelių išimčių, visa akcijų rinka vėl fiksavo kursų nuostolius, ypač mėnesio pabaigoje. Naftos ir dujų bendrovių akcijoms neigiamą įtaką padarė kalbos, kad gresia smarkus mokesčių didinimas. Elektros energijos tiekėjų akcijos taip pat patyrė spaudimą, nes Vyriausybės numatytas kainų liberalizavimas, kurį planuota įgyvendinti nuo liepos 1 d., netikėtai buvo atidėtas dar 6 mėnesiams. Šie abu faktai byloja apie vis dar egzistuojančią didžiulę Rusijos politinę riziką ir nepastovumą.
Vengrija
Birželio pradžioje pasirodžiusios neigiamos laikraščių antraštės apie Vengrijos nemokumą ir smarkiai išaugusį biudžeto deficitą gerokai sudrebino šalies valiutos ir obligacijų kursus, tačiau situaciją sušvelnino partijos „Fidesz“ sudaryta Vyriausybė, pristačiusi naujas taupymo priemones. Daugelio rinkos dalyvių dėmesys nukrypo į su TVF suderėtą biudžeto deficito normą, 2010 m. turėsiančią neviršyti 3,8 proc. BVP. Pasak Ministro Pirmininko V. Orbano, Vengrija neketina pasinaudoti pagal sutartį su TVF suteikiamomis piniginėmis lėšomis, vis dėlto sutartis turi būti pratęsta iki 2010 m. pabaigos. Taip pat planuojama pasirašyti naują papildomą sutartį dėl 2011 metų. Ji Vengrijai suteiktų daugiau saugumo ir turėtų teigiamai paveikti šalies vertybinių popierių kursus. Vyriausybė priėmė mokesčių lengvatų, bet, kita vertus, įvedė bankų mokestį. Todėl per ateinančius dvejus metus bankai turės sumokėti apie 120 mlrd. forintų šio mokesčio. Pastaruoju metu infliacija Vengrijoje sumažėjo ir, atsižvelgiant į didžiulį bendrojo nacionalinio produkto (BNP) atotrūkį ir vertinant prekių paklausą, kilti kol kas neturėtų. Atsižvelgiant į būtinybę neatidėliotinai konsoliduoti biudžetą, Vengriją galima priskirti prie tų regiono šalių, kurioms pasaulio ekonomikos krizė sudavė skaudžiausiai. Šiuo metu ekonomika kyla, veikiama išaugusios paklausos iš užsienio, dėl kurios padidėjo pramonės gamyba, o prekybos balansas nuo metų pradžios tapo teigiamas.
Birželį forintas buvo viena iš silpniausių regiono valiutų. Gali būti, kad Vengrijos centrinis bankas palūkanų mažinimo etapą jau baigė, nes birželio pabaigoje vykusiame posėdyje bazinės palūkanų normos, kaip ir tikėtasi, nekeitė ir paliko 5,25 proc. vertę. Birželio mėnesį itin daug svyravusios Vengrijos Vyriausybės obligacijų palūkanos galiausiai ir vėl smarkiai pakilo. Vertinant ilgalaikes perspektyvas, Vengrijos obligacijų grąža vis dar atrodo patraukliai. Tačiaukursai turėtų išlikti nepastovūs dėl daugybės vis dar išlikusių neaiškumų, susijusių su naujosios Vyriausybės vykdysiamomis reformomis.
Vengrijos akcijų rinka birželį ėjo žingsnis į žingsnį su kitomis regiono biržomis ir mėnesį baigė vos viršydama vasarį pasiektą žemiausią metinę vertę. Kursai pradėjo kristi jau mėnesio pradžioje, pasigirdus kalboms apie šalies nemokumą ir biudžeto deficitą.
Lenkija
Smarkiai išaugus rinkos dalyvių baimei rizikuoti, Lenkijos zloto kursą birželį sukrėtė dideli svyravimai ir valiuta euro atžvilgiu atpigo. Praėjusį mėnesį taip pat krito ir Lenkijos Vyriausybės obligacijų kursai. Vis dėlto Lenkijos ekonomika atrodo tvirtai. Augant paklausai iš užsienio, netikėtai smarkiai pakilo pramonės gamyba, o mažmeninės prekybos apimtys išlieka stabilios. Infliacijos lygis toliau krito ir telpa į Centrinio banko nustatytas ribas. Kaip ir tikėtasi, palikta 3,5 proc. bazinė palūkanų norma, kuri greičiausiai nesikeis ir ateinančiais mėnesiais. Vis dėlto, jei ekonomika be perstojo kils, o infliacijos lygis augs, gali būti, kad 2-ąjį metų pusmetį palūkanų norma bus pakelta. Balandį lėktuvo avarijoje žuvusio Lenkijos centrinio banko valdytojo postą perėmė Vyriausybės tarnautojas, todėl ateityje galima tikėtis Centrinio banko ir Vyriausybės glaudesnio bendradarbiavimo.
Birželį Lenkijos akcijų rinka neišsiskyrė iš kitų Rytų Europos biržų ir fiksavo 6 proc. nuostolį. Įdomu, kad užsienio investuotojai akcijas pardavinėjo, o vietiniai investuotojai žemus kursus išnaudojo akcijoms įsigyti.
Čekijos Respublika
Šiuo metu Čekijos ekonomika ir toliau smarkiai kyla. Padaugėjus eksporto užsakymų ir praplėtus gamybos mechanizmų kiekį, liepos pradžioje paskelbtas apdirbamosios pramonės Pirkimo vadybininkų indeksas PMI vėl šiek tiek pakilo ir rodo sparčiai augančią ekonomiką. Palyginti su praėjusiais metais, birželį pramonės gamyba išaugo 11 proc., gegužę – 10 proc. Vėl didėjant paklausai iš Vakarų Europos, pradėjo kilti eksportas. Šiuo metu infliacijos lygis Čekijoje nekyla ir stabiliai laikosi ties žema 1,2 proc. riba. Bazinės palūkanų normos, siekiančios 0,75 proc., pačios žemiausios per visą istoriją, Centrinis bankas nekeitė. Praėjusį mėnesį beveik nesikeitė Čekijos obligacijų palūkanos. Čekijos krona buvo viena iš stabiliausių regiono valiutų ir tik šiek tiek atpigo euro atžvilgiu. Ją vis dar stiprina neseniai praėjusių Parlamento rinkimų rezultatai.
O štai Čekijos akcijų rinka krito apie 6 proc. ir mėnesį baigė nusiritusi beveik iki vasario lygio, kuris buvo pats žemiausiais šiais metais.
Turkija
Turkijos ekonomikos rodiklių augimas pastaruoju metu truputį sulėtėjo, bet, nepaisant to, valstybė iki šiol puikiai sugebėjo susidoroti su krize, skubiai perorientavusi darbo rinką ir suvaldžiusi išties stabilią, didelę vidaus rinką. Pramonės gamyba toliau kyla. Nors apdirbamosios pramonės Pirkimo vadybininkų indeksas PMI praėjusio mėnesio atžvilgiu smuko, jis ir toliau rodo gerėjančią ekonomikos padėtį. Turkijos centrinis bankas, griežtai mažinęs palūkanų normą praėjusiais metais, gegužę, kaip ir tikėtasi, bazinės palūkanų normos ir vėl nekeitė. O štai naujausi birželį paskelbti infliacijos rodikliai maloniai nustebino. Taigi, dabar tikimasi, kad palūkanų norma bus didinama kur kas vėliau, nei kad buvo prognozuota prieš keletą savaičių. Rinkoje kalbama apie 4-ąjį metų ketvirtį, o kai kurie rinkų stebėtojai neatmeta ir palūkanų mažinimo galimybės. Šį mėnesį Turkijos Vyriausybės obligacijų kursai atspindėjo teigiamą investuotojų reakciją ir, priešingai nei daugelis kitų regiono obligacijų rinkų, kilo. Lira atpigo. Vertindami ilgalaikę perspektyvą, numatome, kad didėjant infliacijos prognozėms Turkijos obligacijų palūkanos kils. Dėl šios priežasties turėtų stiprėti valiuta.
Turkijos įmonių akcijos ir vėl gerokai pranoko daugumą kitų rinkų ir mėnesį baigė beveik nepakitusiais kursais. Šiuo metu kursai tik šiek tiek mažesni už savo pačių rekordines aukštumas. Bankų akcijas teigiamai veikia netikėtai geri infliacijos rodikliai ir dėl to pagerėjusios palūkanų normos perspektyvos, nes bankai valdo labai didelius obligacijų portfelius.
Kitos Rytų Europos rinkos
2010 m. Rumunija, įvesdama griežtas taupymo priemones, privalės išlaikyti TVF nustatytą biudžeto deficito normą. Birželį protestai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų smarkaus atlyginimų mažinimo paskatino opoziciją Parlamente pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe, tačiau Vyriausybė atsilaikė. Vis dėlto Rumunijos Konstitucinis teismas neleido, kaip planuota, 25 proc. mažinti pensijas. Taigi, norint padidinti valstybės pajamas ir įvykdyti TVF reikalavimus, dabar reikės nuo 19 proc. iki 25 proc. pakelti pridėtinės vertės mokestį. Liepos pradžioje ir vėl prasidės derybos su TVF.
Birželį Rytų Europos euroobligacijų palūkanos ir vėl kilo. Ilgalaikėms investicijoms dabartinis lygis atrodo patraukliai.
Kinija
Birželio pradžioje paskelbtas Kinijos pareiškimas, kad chuanio valiutos keitimo kursas vėl bus nustatomas lanksčiau, buvo netikėtas daugeliui rinkos dalyvių ir sukėlė nedidelį jų nerimą. Lūkesčiai dėl kokios nors didesnės vienkartinės priemonės subliūško. Nuo tada chuanio kursas JAV dolerio atžvilgiu pakilo apie 3,5 proc., tačiau toks tempas tikrai neišsilaikys. Padėtis jau gerokai aprimusi.
Dabar didesnis dėmesys tenka neseniai prasidėjusiai naujų emisijų bangai. Buvo nustatytos Kinijos banko „Agricultural Bank of China" („ABC“) akcijų kainų ribos pirminei prekybai Šanchajaus ir Honkongo akcijų biržose. Akcijų dalis, kuria prekiaujama Honkongo akcijų biržoje ir kuri bus prieinama užsienio investuotojams, buvo gerokai padidinta, o šalies viduje planuotų prekiauti akcijų skaičius – sumažintas. Bendrai vertinant, emisijos vertė siekia apie 20 mlrd. JAV dolerių – kur kas mažiau nei iš pradžių planuoti 25 – 30 mlrd. JAV dolerių. Akcijų rinką šių vertybinių popierių išleidimas veikia neigiamai, nes dėl jo iš antrinės rinkos perkeliamos piniginės lėšos, kurių būtina turėti norint dalyvauti pirminiame viešajame akcijų siūlyme. Dėl šios priežasties Šanchajaus birža nusirito iki žemiausio taško per pastaruosius 14 mėnesių. Vis dėlto šiam nuosmukiui reikšmės turėjo ir Kinijos ekonomikos pablogėjusios augimo prognozės. Išankstiniai rodikliai ir Pirkimo vadybininkų indeksas rodo, kad ekonomika auga lėčiau, tačiau kol kas nepastebimas nė vienas požymis, jog Kinijos ekonomikai teks patirti staigų kritimą, kaip kai kurie baiminasi.
Indija
Nepaisant santykinai brangiai vertinamų akcijų, Indija išlieka viena stipriausių kylančių rinkų, birželį sugebėjusi pasipriešinti pasaulinei tendencijai ir pakilti apie 4 proc. Šiuo atveju šaliai pasitarnauja jos palyginti nedidelis eksportas į JAV ir Europą. Ekonomikos duomenys vis dar išlieka stabilūs. Rinkos labai teigiamai reagavo į netikėtą naujieną, kad Indijos Vyriausybė iš tikrųjų pradėjo liberalizuoti benzino kainas. Nors visiškai paleisti vadžių kol kas neketinama, rinka teigiamai įvertino faktą, kad po ilgus metus skelbtų ketinimų pagaliau imta įgyvendinti pirmąsias konkrečias priemones reguliavimui mažinti. Į šią naujieną itin teigiamai sureagavo naftos ir dujų bendrovių akcijų kursai. Be to, ėmusis šių reformų, padidėjo tikimybė, kad panaikinus aukštas kuro subsidijas pavyks ilgam laikui sumažinti Indijos biudžeto deficitą. Vis dėlto, įvedus šią priemonę, kils infliacijos lygis, kuris šiuo metu jau ir taip siekia 10 proc. ir gerokai viršija Centrinio banko siektiną ribą. Dėl to neišvengiamai bus keliama palūkanų norma.
Brazilija
Brazilija vis dar pasižymi išties aukštais ekonomikos rodikliais, kurie kartu su gerais pirmųjų mėnesių ekonomikos augimo duomenimis neseniai paskatino daugelį analitikų ir maklerių įmonių pakelti visų metų augimo prognozes nuo 6,5 proc. iki apytiklsliai 7 proc. Kita vertus, jau galima pastebėti pirmuosius aiškius ekonomikos silpnėjimo požymius. Mažmeninės prekybos apimtys balandžio mėnesį buvo nuviliančiai žemos, o valstybei nustojus skatinti automobilių pirkėjus, staigiai krito prekyba automobiliais. Dėl šios priežasties mes neskubame pirmojo metų ketvirčio sėkme apvainikuoti ir visų metų. Centrinis bankas dar du kartus didino palūkanas po 75 bazinius punktus (1 bazinis punktas lygus 0,01 proc.), ir šiuo metu bazinė palūkanų norma siekia 10,25 proc. Atsižvelgdami į pakeltą palūkanų normą, rinkų analitikai koregavo savo pirmines prognozes dėl metinės palūkanų normos ir metų pabaigoje prognozuoja ją būsiant ne 11, o 11,5 proc. Birželį Brazilijos įmonių akcijos smuko 7 proc. – prie to prisidėjo ir nepaliaujamai žemos žaliavų kainos. Daugiausiai atpigo žaliavų gavybos įmonių ir cikliški vertybiniai popieriai. Neigiamos įtakos turėjo ir „Petrobras“ sprendimas, preliminariais duomenimis, rugsėjį gerokai padidinti kapitalą. Įmonei reikia milžiniškų lėšų, kad galėtų eksploatuoti gausius, tačiau sunkiai pasiekiamus naftos telkinius prie Brazilijos krantų. Kadangi trūksta disponuojamų lėšų, Vyriausybė planuoja dalyvauti kapitalo didinime įnešdama nepiniginį maždaug 5 mlrd. barelių naftos įnašą. Dar daugiau neužtikrintumo skleidžia spalio pradžioje vyksiantys Prezidento rinkimai. Šiuo metu geriausiai vertiname atsparesnius vertybinius popierius iš telekomunikacijų ir paslaugų tiekimo sektorių.
Šį dokumentą parengė ir sudarė bendrovė „Raiffeisen Kapitalanlage-Gesellschaft m.b.H“, (Viena, Austrija), (toliau – „Raiffeisen Capital Management“ arba „Raiffeisen KAG“). Paskutinė redakcija daryta 2010 07 04. Čia pateikti duomenys, nepaisant kruopštaus jų atrinkimo, skirti tik neįpareigojančios informacijos tikslu, grindžiami už dokumento rengimą atsakingų asmenų žiniomis dokumento sudarymo metu ir „Raiffeisen KAG“ juos bet kada be išankstinio įspėjimo gali pakeisti. „Raiffeisen KAG“ neprisiima jokios teisinės atsakomybės, kuri būtų susijusi su šiuo dokumentu arba su jo pagrindu parengtais žodiniais pristatymais, o ypač dėl pateiktos informacijos ar informacijos šaltinių aktualumo, teisingumo ir išsamumo bei sudarytų prognozių neišsipildymo. Taip pat visos prognozės ir ankstesnių akcijų kursų svyravimų simuliacijos, esančios šiame dokumente, nėra patikimas būsimos kursų kaitos rodiklis.
Šio dokumento turinys nėra nei pasiūlymas, nei rekomendacija pirkti ar parduoti, nei investicijų analizė. Jis neatstoja individualios konsultacijos investavimo ar kitokiais klausimais. Bet kokių konkrečių investicijų reikėtų imtis tik pasikonsultavus. Griežtai įspėjame, kad investicijos į vertybinius popierius iš dalies yra labai rizikingos, o mokestinė prievolė gali būti pritaikyta priklausomai nuo asmeninių aplinkybių bei keičiama.
Platinti informaciją ir duomenis, ypač naudoti šio dokumento tekstą, teksto dalis ar vaizdinę medžiagą galima tik su išankstiniu „Raiffeisen KAG“ sutikimu.
Išplatintus aktualios redakcijos fondų prospektus su visais pakeitimais nuo jų pirmojo leidimo galima rasti interneto puslapyje www.rcm-international.com. „Raiffeisen KAG“ savo fondų veiklos rodiklius apskaičiuoja pagal nustatytą Austrijos kontrolės banko metodą (vok. OeKB-Methode) (atidedant išpirkimo kainos sumokėjimą, remiantis galimomis indikatyviosiomis vertėmis), remdamasis saugojančiojo banko duomenimis, ir pateikia neįtraukdamas mokesčių. Platinimo ir perėmimo sąnaudos į rodiklius neįtrauktos. Iš investicinių fondų praeities rezultatų negalima daryti išvadų apie ateities rezultatus.
