Vienas iš „Polaroid“ įkūrėjų, Edwinas Landas sako: „Didžiausias inovatoriaus iššūkis yra sugebėjimas įveikti ne visuomenės opoziciją, o skirtingumą.“ Puikios idėjos ir naujovės dažnai būna atmetamos ar ignoruojamos žmonių iki tol, kol galiausiai įvyksta lūžis ir jos priimamos.
Taigi, visiškai logiška, jog viena svarbiausių išradėjo savybių yra atkaklumas ir užsispyrimas. Nusispjaut į nesėkmes! Nusispjaut į tai, ką galvoja kiti! Dirbti tiek, kad pamirštum savo vardą! Išnagrinėjus geriausius praeities išradėjus, pristatome svarbiausius inovatoriaus bruožus.
Generuoti ir išbandyti kuo daugiau idėjų
Knygos „Medičio efektas“ autorius, Fransas Johanssonas teigia, jog puikūs išradėjai sugeneruoja ir įgyvendina daugiau idėjų už ne tokius puikius išradėjus. Vargu ar galima rasti geresnį pavyzdį už Tomą Edisoną, kurio vardu užregistruoti 1093 patentai.
Tomas Edisonas žinojo, kad atkaklumas ir produktyvumas yra svarbiausi dalykai siekiant sukurti puikų išradimą. Kūrybiškumo tyrinėtojas Michaelis Michalko rašo: „Edisonas nustatė minimalų išradimų skaičių: vienas nedidelis išradimas per dešimt dienų ir vienas didelis išradimas per šešis mėnesius.“
Priimti klaidingą mąstymą kaip svarbų elementą
Puikūs išradėjai priima skirtingumą ir nebijoti mąstant „nuklysti į lankas“. Laisvas mąstymas suteikia galimybę paklaidžioti po įvairias galimybes – kartais problemos sprendimas yra kvailas ir nelogiškas. Mąstytojai nesitenkina vien loginiu mąstymu ir standartais.
Kaip teigia „Dyson“ kompanijos įkūrėjas seras Jamesas Dysonas: „Mes išmokome daryti dalykus teisingai. Tačiau jei norite atrasti kažką naujo, turite daryti atvirkščiai, nelogiškai, neracionaliai.“ Pats Dysonas ne kartą sėkmingai panaudojo šį paradoksą.
Susitaikyti su klaidomis ir nesėkmėmis
Puikūs inovatoriai praktiškai „nepralaidūs“ nesėkmėms. Kai tuo tarpu daugelis žmonių padarę klaidą jaučia gėdą ar kaltę, inovatorius įžvelgia galimybę pasimokyti. Edwinas Landas, daugiau nei 500 patentų savininkas, ypač pabrėžia klaidų svarbą kuriant inovacijas:
„Kūrybiškumo esmė yra nebijojimas suklysti. Mokslininkai naujoves sukuria kurdami hipotezes ir eksperimentuodami. Galiausiai po daugybės bandymų gimsta rezultatai. Tuo tarpu politikoje ar valdžioje, jeigu padarai klaidą – lekia galvos“.
Padaryti savo idėjų eskizus ir vizualizacijas
Net ir šiais laikais, kuriame pilna įmantriausios manipuliavimo vaizdu programinės įrangos, inovatoriai ir toliau naudoja paprasčiausią popieriaus lapą savo idėjoms pavaizduoti (jeigu netikite manimi, paklausykite kaip Jackas Dorseyus sukūrė „Twitter“).
Aleksandras Grahamas Bellas, telefono išradėjas, taip pat buvo užkietėjęs piešėjas. Jo užrašai atskleidžia išradėjo mąstyseną: beprotiškos skraidančių aparatų bei garso įrenginių diagramos, schemos ir pan.
Pasitikėti savo intuicija ir vidiniu balsu
Albertas Einšteinas visuomet sakydavo, jog jei nebūtų tapęs fiziku, būtų tapęs muzikantu. Jo kūrybinis mąstymas buvo paremtas veikiau intuicija ir vaizduotė, o ne logika bei matematika. Kaip Robertas Bernsteinas pasakojo „Psychology Today“ žurnale:
„Einšteinas tarė savo draugui: „Kai galvoju apie save ir savo kūrybos metodus, suprantu, jog vaizduotė yra svarbiausias įgūdis, svarbesnis už talentą bei žinias. Visi mokslo pasiekimai prasideda nuo intuityvaus mąstymo. Aš tikiu, jog intuicija ir įkvėpimas yra svarbu, nors kartais nežinau kodėl.“ Taip gimė jo garsus pasakymas, kad „vaizduotė yra svarbesnė už žinias.“
Siekti patobulinti jau esamus išradimus
Garsus verslo ir rinkodaros knygų autorius Malcolmas Gladwellas teigia, jog Styvas Džobsas buvo ne išradėjas, o „perdarinėtojas“. Savo straipsnyje „New Yorker“ žurnalui jis teigia, kad visi išradėjai apdoroja jau turimas idėjas. Jie siekia suprasti kaip veikia dalykai ir tuomet perdaro juos į dar geresnius. Walterio Isaacsono biografijoje apie Styvą Džobsą rašoma:
„Nuo pat vaikystės dienų, Džobsas nagrinėdavo kiekvieną automobilio detalę, kurias turėjo tėtis. Jis bandydavo įsivaizduoti, kokią paskirtį kiekviena detalė turi ir kaip būtų juos galima perdaryti į naudingesnes detales. Gyvendamas Silicyje, jis turėjo galimybę nagrinėti hologramas, lazerius ir kitas technologijas.“
Rodyti smalsumą įvairiems dalykams
Renesanso žmogus Leonardo da Vinči buvo inžinierius, matematikas, architektas, tapytojas, skulptorius, botanikas ir, žinoma, išradėjas. Nieko keisto, kad Leonardo buvo labai smalsus ir universalus žmogus. Rašytojas Robertas Krulwichas atkūrė šio didžio išradėjo „būtinų atlikti darbų“ sąrašą (žr. iliustraciją apačioje).
