Lietuvoje yra aštuonios valstybės saugomos eglės, kurios išsiskiria aukščiu, storiu, įdomia kamieno struktūra. Visos jos priklauso paprastosios eglės (picea abies) rūšiai, tačiau dėl dirvožemio struktūros, kitų gamtos sąlygų išsiskyrė iš žaliaskarių būrio.
Raganų eglė
Bene pati įspūdingiausia – Raganų eglė, auganti Vilkyškių miške, Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Tai daugiakamienė eglė. Jos kamieno apimtis ties išsišakojimu – 5,1 m, aukštis – 34 m.
Raganų eilė (autorės nuotr.)
Raganų egle ji vadinama dėl neįprastos formos. Ši eglė yra – vienas įdomiausiai nuaugusių medžių Lietuvoje. Maždaug 1 metro aukštyje eglė šakojasi į 18 didesnių ar mažesnių kamienų (2007 m. pabaigoje vienas nulūžo).
Nuo seno ši eglė vadinta Didžiąja. Apie eglės atsiradimą pasakojamos kelios legendos. Žmonės sako, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo. Profesorė ir žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė dėl keistos formos eglę praminė Raganų šluota.
Kaip pasakojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiasis specialistas Giedrius Mikalauskas, daugiakamieniai medžiai atsiranda dėl sutrikdyto natūralaus augimo. Jei pagrindinį jauno medelio kamieną pažeidžia žvėrys ar ligos, iš šoninių pumpurų gali išaugti ūgliai. Esant tam tikroms sąlygoms jie virsta naujais kamienais.
Dvikamienių medžių pasitaiko gana dažnai, gerokai mažiau auga trikamienių ir labai retai pavyksta aptikti medžių, turinčių keturis ar daugiau kamienų.
Spygliuotoji piramidė
Labai įspūdingai atrodo Peršokšnos piramidinės formos eglė, auganti Švenčionių rajone, Labanoro regioninio parko Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje. Piramidinės formos eglės pasitaiko gana dažnai, tačiau nedaug kur pamatysi tokią taisyklingą piramidinę lają.
Peršokšnos eglė (autorės nuotr.)
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Rūtos Baškytės, visos šios eglės yra užregistruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre kaip valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai. Egles stebi ir prižiūri nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų bei miškų urėdijų darbuotojai.
Panaši į lyrą
Labai graži buvo Bubių šešiakamienė eglė, auganti Šiaulių rajone, Kurtuvėnų regioninio parko Raudos kraštovaizdžio draustinyje. Ji nukentėjo nuo uragano Anatolijaus – neteko dviejų kamienų, bet vis dar atrodo įspūdingai.
Bubių šešiakamienė eglė (autorės nuotr.)
Į lyrą panašios Bubių šešiakamienės eglės kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,2 m, aukštis – beveik 30 m.
Sesės ir Boba
Savo forma įdomios – eglės Sesės, augančios Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. Eglių kamienai suaugę ties viduriu.
Eglės Sesės (autorės nuotr.)
Įspūdinga ir eglė, vadinama Boba, auganti Plungės rajone, Žemaitijos nacionaliniame parke. Ši eglė išsiskiria ypatingos formos gumbais, išaugusiais ant kamieno. 1 m skersmens gumbas juosia du trečdalius medžio kamieno, o priešingoje kamieno pusėje yra antras gumbas.
Eglė Boba (autorės nuotr.)
Aukštaūgė gražuolė
Aukščiausia Lietuvos eglė yra Noriūnų miško gražuolė, auganti Alytaus rajono Noriūnų miške, Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje. Jos aukštis – net 44,3 m, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,05 m.
Aukščiausia Lietuvoje Noriūnų miško eglė (autorės nuotr.)
Žaliosios storulės
Storiausia Lietuvos žaliaskarė – Renavo eglė, auganti Mažeikių rajono Renavo kaime, Varduvos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje. Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,89 m, aukštis – 36,8 m.
Renavo eglė (autorės nuotr.)
Kai eglių masyvą apniko žievėgraužis topografas, šalia esančios eglės nudžiuvo ir buvo nupjautos, tačiau šis gamtos paveldo objektas „puolimą“ atlaikė. Renavo eglė, nors ir su daugybe vabalų išgraužtų skylių, žaliuoja iki šiol.
Antra pagal storį yra Plokščių miško eglė, auganti Žemaitijos nacionalinio parko Laumalenkos hidrografiniame draustinyje. Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,87 m, aukštis – 38,5 m.
Plokščių miško eglė (autorės nuotr.)
Parengė Diana RAKAUSKAITĖ
