Su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu „Balsas.lt savaitė“ kalbėjosi apie nusikaltėlių neteisėtus turtus.
Nusikalstamų gaujų nariai, bijodami turto konfiskavimo, vengia savo vardu registruoti ne tik brangius automobilius, bet ir nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, didžiulius namus, butus.
Lietuvoje yra nemažai niekur oficialiai nedirbančių abejotinos reputacijos asmenų, vairuojančių prabangias mašinas, gyvenančių užmiesčio dvaruose, tačiau jų gerovė neretai lieka neliečiama.
Pričiupti tokie įtariamieji aiškina, jog gavo palikimą iš geradarių dėdžių arba 70-mečių senelių. Tačiau tokie anksčiau plačiai paplitę naivūs ir primityvūs aiškinimai šiandien Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), kriminalinės, ekonominės policijos seklių ir mokesčių inspekcijos darbuotojų jau neįtikina.
Milijonus stengiasi slėpti
Pernai gruodį priimtose Baudžiamojo kodekso pataisose dėl atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą numatyta 500 MGL (65 tūkst. litų) turto vertės riba. Ją viršijus taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau nenumatyta griežtesnė bausmė tais atvejais, kai turimo turto vertė itin daug kartų viršija šią ribą.
„Balsas.lt savaitės“ žurnalistas domėjosi, kiek šiais laikais kriminalinio praturtėjimo istorijos turi realaus pagrindo. Pasirodo, per mažiau nei metus Lietuvoje buvo tik keliasdešimt atvejų, kai į viešumą išlindo neteisėtai pralobę asmenys, ir ne visada jie buvo nusikalstamo pasaulio veikėjai.
– Ar šiuo metu plačiai išsikerojusį neteisėtą praturtėjimą galime vadinti opia šalies problema? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo FNTT vadovo pavaduotojo V. Giržado.
– Pasaulinė praktika rodo, kad neteisėtas praturtėjimas egzistuoja tiek, kiek ir nusikalstamumas. Europos valstybėse laikoma problema, kai nusikalstamos lėšos surenkamos iš įvairių kriminalinių nusikaltimų. Juk nusikaltimus žmonės daro tam, kad gautų finansinės naudos, praturtėtų.
Mūsų pareigūnai turi žinių, kaip demaskuoti paslėptą turtą ir kaip jį atskleisti. Generalinė prokuratūra – vieni iniciatorių, teikiančių pagalbą, nurodymus, identifikacijas dėl neteisėto praturtėjimo požymių.
Džiaugiamės galėdami glaudžiai bendradarbiauti ir su mokesčių inspekcija, kuri ypač stipriai gelbėja: įvertina, pateikia galutines išvadas, padeda visoms teisėsaugos institucijoms. Jie teikia teismui įrodymus, todėl yra rimti atliekamo tyrimo partneriai.
– Teisėsaugos institucijos retai skelbia apie iš nusikaltėlių konfiskuotas ir į valstybės biudžetą pervestas neteisėtas lėšas. Kur nukeliauja tie neskaidriai įgyti pinigai?
– Dauguma nusikaltimų vyksta siekiant praturtėti, ypač tai pastebima profesionaliai organizuota nusikalstama veika besiverčiančių asmenų aplinkoje.
Sakyčiau, kone kasdienėmis laikomos bylos, kuriose minimos į valstybės biudžetą išieškotos lėšos. Tokių atvejų visoje šalyje yra gana daug. Pagal Lietuvos Kriminalinės policijos biuro (LKPB), FNTT atliktus tyrimus išieškomas sumas galima sužinoti apdorojus Valstybinės mokesčių inspekcijos sukauptus duomenis.
Tokie pinigai, skirti civiliniam ieškiniui užtikrinti, keliauja į valstybės biudžetą.
Užfiksuota 30 atvejų
– Lietuvoje dažniau pasigirsta atvejų apie turto areštą, o ne konfiskavimą.
– Sutinku, kad pasitaiko nemažai atvejų, kai vienam ar kitam asmeniui yra skirti apribojimai disponuojant turtu. Tokiu atveju uždedamas areštas. Areštuojamos, o po to išieškomos milijoninės sumos. Jei esama duomenų, kad turtas sukauptas nusikalstamu būdu, nedelsiant turi būti nukreiptos pastangos surasti abejotiną turtą ir įrodyti, kad jis tikrai taip buvo įgytas.
Būtina sužinoti, kaip asmuo neteisėtai praturtėjo, ar jis neturi turto įsigijimo legalių pagrindimų.
Kokias sumas užsidirba nusikaltėliai, galima nesunkiai pamatyti. Juk visi jų neteisėti uždarbiai investuojami į turtą.
Pastaruoju metu FNTT kuravo daugiausia tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo. Nuo 2010 metų gruodžio 11-osios, kai įsigaliojo kriminalizuoto turto įstatymas, mūsų tarnyba pradėjo daugiau kaip 30 tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo.
Nusikaltėliai konspiruojasi, tad neabejotina, kad jie imasi gudriai užmaskuotų priemonių turtui apsaugoti. Bet valstybė suteikė teisėsaugos institucijoms įrankį, kuris leis efektyviau susigrąžinti lėšas iš nusikalstamais metodais turtus susikrovusių asmenų.
Gangsterių statytiniai
– Kaip šiais laikais šešėlinio pasaulio atstovai stengiasi nuslėpti savo turtus?
– Profesionalia nusikalstama veika užsiimantys žmonės dažniausiai nedirba, o jei ir dirba – neoficialiai, tik popieriuje gauna tam tikrą sumą. Tokie asmenys gudriai užmaskuoja neteisėtai įgytą turtą.
Jiems labai pasitarnauja vadinamieji statytiniai. Tai žmonės, kurie per visą gyvenimą uždirbo tam tikrų lėšų. Tačiau dabartiniais laikais tendencija kinta: šiuolaikiniai gangsteriai siekia imituoti tam tikrą oficialų gyvenimą. Ši imitacija ir yra vadinama konspiracija.
– Kokie žmonės priskiriami vadinamųjų statytinių kategorijai?
– Nusikaltėlių statytiniais asmenimis dažniausia tampa tolimi giminaičiai, draugų draugai – tai formalūs to asmens turto savininkai.
Bet faktinis turto savininkas yra asmuo, kuris neteisėtai įgijo turtą.
Tai visame pasaulyje paplitęs veikimo modelis. Tokiu atveju jiems didžiausias galvos skausmas, kaip įtikinimai sukurti gyvenimo finansinę istoriją.
Daugeliu atvejų mėgstama sakyti, kad turtą padovanojo tolimi giminaičiai. Neva jie uždirbo per visą savo gyvenimą dešimtis, šimtus tūkstančių ir juos padovanojo. Bet kyla klausimas, kodėl tas asmuo nedeklaravo ir apie tai nepranešė anksčiau?
Tokiu atveju sakoma, neva jis bijojo prievolės. Esą atskleidus tokias pinigų sumas buvo rizikuojama užsitraukti teisėsaugos nemalonę. Tokie pasiteisinimo metodai buvo paplitę auksiniais kontrabandos laikais.
Dauguma nusikaltėlių sėdi laisvės atėmimo vietose, bet per tą laiką jų turtai niekur neišgaruoja. Jie yra artimųjų, statytinių žinioje. Juk nebūna taip, kad nusikaltėlis jau suimtas, jo nusikaltimai atskleisti, teismas paskelbė nuosprendį ir po to dar konfiskuotas turtas.
Manyčiau, visų teisėsaugos institucijų reikalas – bendradarbiauti šioje srityje. Tik bendras darbas, informacijos apsikeitimas gali padėti išsiaiškinti, kur paslėptas turtas.
Konkrečių pavardžių išvengia
– Kokios vertės turtas dažniausiai aptinkamas nusikaltėlių valdose?
– Areštuoto turto sumos skaičiuojamos nuo kelių dešimčių tūkstančių iki keliolikos milijonų litų. Tokiais atvejais nesunku paskaičiuoti, ar nusikaltėlio prabangus namas stovi prestižinėje didmiesčio vietoje, ar jis gyvena kukliame bendrabutyje.
Bet nereikia painioti, kad jie visi verčiasi tik kriminaline veikla, nes sėkmingai versle dalyvaujantys žmonės lygiai taip pat gyvena erdviuose namuose, važinėja naujais BMW automobiliais.
Kitas lygis – tarptautiniu mastu veikiantis nusikaltėlis arba pasakišką finansinę naudą susižerti padedantys baltų apykaklių nusikaltimai, kurie daromi ne raumenimis, o smegenimis.
– Ar tarp FNTT dominančių asmenų yra žinomų šalies verslininkų, valdininkų, politikų?
– Į tokį klausimą negaliu atsakyti, nes stereotipais šioje vietoje nesivadovaujame. Mums nesvarbu, ar jis toks, kokiu automobiliu važinėja ir t. t. Mus domina asmuo, kuris teisiškai yra neteisėtai praturtėjęs.
Mes jų specialiai neskirstome.
Pastebime, kad tarp pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstytojų yra ir sėkmingai veikiančių įmonių atstovų, kurie tiesiog apsiriko, kažkam pagelbėjo ir ne visada savo iniciatyva sudalyvavo grobstant PVM. Po to įkliuvę jie nuoširdžiai gailisi, pripažįsta savo kaltę, toliau užsiima teisėtu verslu. Tokiu atveju negalime pasakyti, kad jis yra toks ar anoks.
Asmuo, užsiimantis kriminaline veika, gauna materialinę naudą. Kokiai socialinei grupei ar sferai jis priklauso, mums nėra jokio skirtumo.
Tik faktai:
V. Giržadas 1991–1996 metais studijavo Lietuvos policijos akademijoje. Jam suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis.
1997–1999 metais jis buvo Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Organizuoto nusikalstamumo ekonomikos srityje kontrolės skyriaus komisaras inspektorius.
1999–2011 metais V. Giržadas dirbo LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-iojo skyriaus viršininku. Čia jam teko atskleisti pagrindinių šalies nusikalstamų susivienijimų nusikalstamu būdu įgytų turtų atsiradimo pradžią.
Nuo šių metų rugsėjo 9 dienos jis paskirtas FNTT direktoriaus pavaduotoju.
Šių metų liepą FNTT ir Kauno apygardos prokuratūra pabaigė ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo. Nustatyta, kad N. U. po Neteisėto praturtėjimo įstatymo įsigaliojimo turėjo nuosavybės teisę į didesnį nei 500 MGL vertės turtą – du žemės sklypus, tačiau šio turto negalėjo pagrįsti oficialiomis pajamomis.
Valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad N. U. nuo 1995-ųjų niekur nedirba, nevykdo jokios individualios veiklos, nuo 2008 metų balandžio gauna invalidumo pensiją. Jos sutuoktinis šiuo metu atlieka bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kontrabandą. Ikiteisminio tyrimo metu N. U. negalėjo pateikti pajamų, už kurias buvo įsigytas minėtas turtas, šaltinius pagrindžiančių dokumentų. N. U. turtas buvo areštuotas.
Prieš keletą metų LKPB pareigūnai užsimojo areštuoti skandalingosios kauniečių Daktarų šeimynos turtą. Pagaliau garsioji Henriko Daktaro pilaitė Užliedžių kaime yra areštuota.
Daktarų gaujos bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas yra nusprendęs laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą taikyti ne tik H. Daktaro žmonos Ramutės Daktarienės, bet ir motinos Jadvygos Daktarienės turtui.
Teismo nuomone, turtas, kurį savo vardu yra įregistravusi H. Daktaro sutuoktinė ir motina, realiai priklauso jam. Įtariama, kad jis galėjo būti įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.
Yra duomenų, kad teisėsaugos apynasris uždėtas ir ant kitų anksčiau šiai garsiai Kauno Daktarų grupuotei priklaususių asmenų nekilnojamojo turto.
LKPB ir Muitinės kriminalinei tarnybai šių metų balandį galutinai pavyko atskleisti ir už grotų įkišti garsiausiu šalies kontrabandininkų tituluojamo Viliaus Karaliaus gaujos žmones. Demaskuotas V. Karaliaus šeimai priklausantis nelegaliai įgytas turtas: brangiai apstatyti nuosavi namai, žemės sklypai, butai prestižinėse šalies vietose.
Kaune kalbama, kad rugpjūtį LKPB darbuotojai ėmė masiškai konfiskuoti asmenų, priskirtų jaunoms miesto nusikalstamoms struktūroms, automobilius. Tikslus konfiskuotų mašinų skaičius nežinomas, tačiau vien jų markės – „Mercedes-Benz C“, „Audi Q7“, BMW X6 leidžia manyti, kad tokie brangūs automobiliai nupirkti už lėšas, kurios sukauptos iš įvairios nusikalstamos veikos.
