Kremlius nurodė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsiprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino dėl pernai lapkritį prie sienos su Sirija įvykusio incidento, kai Ankaros pajėgos numušė Rusijos karinį lėktuvą. Dėl to incidento abiejų šalių santykiai smarkiai pašlijo.
Keliomis valandomis anksčiau Turkijos ir Izraelio ministrai pateikė detalių apie susitarimą užbaigti šešerius metus trukusią priešpriešą, išprovokuotą žydų valstybės specialiųjų pajėgų reido prieš laivų flotilę, mėginusią nugabenti pagalbos siuntą blokuojama Gazos Ruožui. Per tą operaciją žuvo 10 turkų aktyvistų.
Dvigubas proveržis buvo pasiektas Turkijai grįžtant prie politikos „jokių problemų su kaimynėmis“ po virtinės diplomatinių krizių, o Ankaros priešininkui Basharui al Assadui išliekant valdžioje Sirijoje.
Pataisyti ryšius su kaiminėmis taip pat labai svarbu tuo metu, kai NATO narės Turkijos santykiai su Europos Sąjunga – ne patys geriausi, o Vakarų šalių lyderiai reiškė nuogąstavimus dėl stiprėjančio R.T.Erdogano autoritarizmo.
Apgailestavimai dėl numušto lėktuvo
V.Putinas ne kartą reikalavo R.T.Erdogano atsiprašymo, o naujausias žingsnis gali padėti užbaigti nesantaiką, dėl kurios Maskva paskelbė virtinę sankcijų Ankarai.
Turkijos vadovas savo ruožtu pirmadienio vakarą pareiškė, kad tikisi abiejų šalių grįžimo prie abiejų šalių santykių.
Savo ruožtu R.T.Erdoganui ištikimas ministras pirmininkas Binali Yildirimas pranešė, kad Turkija pasiruošusi „prireikus“ sumokėti kompensaciją už numuštą karo lėktuvą.
Jis taip pat užsiminė, kad R.T.Erdoganas trečiadienį arba ketvirtadienį pasikalbės su V.Putinu dėl to, kaip atkurti abiejų valstybių, kurios remia skirtingas Sirijos karo šalis, santykius. „Galvoju, kad pasiekėme supratimą dėl šio reikalo. Paliksime praeičiai šį incidentą ir toliau eisime savo keliu“, – sakė B.Yildirimas.
Turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu taip pat priėmė kvietimą dalyvauti Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo (BSEC) susitikime, kuris vyks Rusijos pajūrio mieste Sočyje liepos 1 dieną, nurodė vienas šaltinis Užsienio reikalų ministerijoje. Toks žingsnis laikomas dar vienu požymiu, kad abiejų šalių ryšiai potencialiai šyla.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė žurnalistams, kad R.T.Erdoganas atsiprašė V.Putino dėl numušto lėktuvo, bet Turkija to pareiškimo aiškiai nepatvirtino.
Valstybinė Anatolijos naujienų agentūra citavo citavo prezidento atstovo Ibrahimo Kalino žodžius, kad R.T.Erdoganas savo laiške V.Putinui „išreiškė apgailestavimą“ dėl numušto karinio lėktuvo.
Abi šalys palaiko priešingas stovyklas Siriją krečiančiame pilietiniame kare: Ankara remia B.al Assadą siekiančius nuversti sukilėlius, o Maskva ištikimai palaiko Damasko režimą.
„Viltingas signalas“
Jungtinių Tautų vadovas Ban Ki-moonas pagyrė Izraelio ir Turkijos susitarimą kaip „viltingą signalą apie (didėjantį) stabilumą tame regione“.
Jungtinės Valstijos spaudė, kad abi jos ilgametės sąjungininkės išspręstų savo nesutarimus, siekdamos jų bendradarbiavimo kovoje prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“.
Siekiant normalizuoti santykius, anksčiau buvo patenkinti du svarbūs Turkijos reikalavimai – kad Izraelis atsiprašytų dėl reido prieš pagalbos flotilę ir sumokėtų kompensaciją. Trečias reikalavimas – kad Izraelis nutrauktų palestiniečių anklavo jūrinę blokadą – dabar lieka pagrindine kliūtimi.
Izraelis įsipareigojo skirti apie 20 mln. JAV dolerių fondui, kuris mokės kompensacijas per reidą nužudytų turkų šeimoms mainais į Ankaros atsisakymą nuo bet kokių pretenzijų Izraelio kariams.
Nors Turkija išsikovojo, kad jai būtų leista teikti pagalbą Gazos Ruožui, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pabrėžė, kad anklavo blokada bus toliau vykdoma.
„Beveik jokių draugų“
B.Yildirimas užsiminė apie naują požiūrį tuojau po to, kai gegužę perėmė premjero postą iš Ahmeto Davutoglu, vykdžiusio agresyvią užsienio politiką, kuri, anot dalies analitikų, sukėlė daugiau problemų negu davė naudos.
„Man atrodo, kad naujojo Turkijos premjero misija – mėginti pakerėti žavesiu, kad nebeliko užsienio politikos griuvėsių, paliktų nušalintojo premjero Davutoglu“, – naujienų agentūrai AFP praeitą savaitę sakė Vašingtono instituto Turkijos tyrimų programos direktorius Soneras Cagaptay.
Turkija taip pat susipyko su Egiptu, kai kariškiai nuvertė prezidentą Mohamedą Mursi – artimą Ankaros vyriausybės sąjungininką.
Dėl A.Davutoglu iniciatyvos Turkija liko „beveik be jokių draugų“ Artimuosiuose Rytuose, pažymėjo S.Cagaptay.
Izraelis taip pat buvo suinteresuotas pagerinti santykius, ieškodamas savo regione galinčių pirkti jo eksportuojamas gamtines dujas ir svarstydamas galimybę nutiesti dujotiekį į Turkiją.
Kai antradienį bus pasirašyta Turkijos ir Izraelio sutartis, abi šalys pradės jos ratifikavimo procesą, o B.Yildirimas sakė, kad Ankara artimiausiomis savaitėmis pasiųs savo ambasadorių į Tel Avivą.
