Visos idėjos, kaip atrodys šventė, gimsta šeimos diskusijų metu, dekoracijas gimtadieniams pagamina Marius, o įspūdingos šventės – bendro šeimos darbo rezultatas, nustebinantis ir visko mačiusius.
Viskas prasidėjo gimus sūnui
Septintasis dukros gimtadienis dar laukia tik lapkričio mėnesį, tačiau Jekaterina sako, kad jau prasidėjo pasiruošimo darbai – idėjų generavimas, dekoro planavimas. Kaip pati sako, visada stengiasi, kad kiekvienais metais būtų vis geriau ir geriau.
„Šiais metais po gimtadienio iš svečių išgirdome: „O kas toliau, kas gali būti geriau?“. Labai norime nenuvilti ir šiais metais padaryti dar geriau“, – šypsosi dviejų vaikų mama.
O prasidėjo viskas dar prieš 12 metų, gimus pirmajam Jekaterinos ir Mariaus vaikui. Jau tuomet gimtadieniai buvo įspūdingi, tik kiek paprastesni.
„Tuomet viską darėme kitaip – dekoracijos buvo popierinės, bet visą laiką, nuo pat pirmo gimtadienio, buvo kruopščiai apgalvotas šventės scenarijus, saldaus stalo dekoras. Bet jis buvo daug paprastesnis“, – pasakoja J. Eismontienė.
Šiandien sūnui jau 12, iš vaikystės jis peržengė į paauglystę, tad ir norai keičiasi. Tačiau dabar kasmet įspūdingas šventes tėvai rengia dukrai Arielai. Ir temų jau buvo įvairiausių – ir vienaragiai, ir flamingai, ir undinėlės.
„Pradėjome nuo antrojo jos gimtadienio, jis buvo Minės tema, jau tada pradėjome gaminti dideles, ne popierines dekoracijas. Labai sunku išskirti vieną gimtadienio temą, bet svečiai sako, kad paskutinis gimtadienis buvo pats įspūdingiausias, baltos gulbės tema“, – sako pašnekovė.
Kuria vienetines šventes
Temos sugalvojamos ne atsitiktinai – šeima kartu susėdę kalbasi, atsižvelgia į dukros norus ir nors neretai didžiausias noras būna su animaciniais veikėjais, pavyksta rasti kompromisą, o galutinis variantas niekad nenuvilia:
„Mums labai puikiai pavyksta susitarti, nes norime daryti kitaip, nenorime, kad tokia tema gimtadienį švęstų kas antras ar trečias vaikas, norisi kažko unikalesnio.“
Pasiruošimas gimtadieniams prasideda maždaug prieš 3-4 mėnesius – tiek laiko prireikia sugeneruoti idėjas, viską sustatyti į savo vietas ir pagaminti dekoracijas, prie kurių darbuojasi Marius.
„Aš tik duodu vyrui idėją ir net neįsivaizduoju, kaip viską pagaminti, nedalyvauju gamybos procese, matau tik galutinį variantą, kuris teikia didžiulį džiaugsmą.
Jis viską daro pats, būna, ir naktimis nemiega, braižo, skaičiuoja. Kažkas nesiseka – šiukšliadėžėje randu kokį eskizą, paskui iš naujo sėda ir piešia.
Gali atrodyti, kad kas čia tėra, juk vaikiškos dekoracijos, bet tikrai užima daug laiko, reikalauja daug pastangų, kantrybės“, – pasakoja J. Eismontienė.
Grožį kuria auksinės rankos
Dekoracijoms panaudojamos įvairiausios medžiagos – mediena, stiklas, o štai praėjusio gimtadienio pagrindinis akcentas gulbė buvo pagaminta iš izolono. Jekaterina sako, kad jie nėra pririšti prie vienos medžiagos – gali rinktis kokią tik nori.
Ir retas, pamatęs Mariaus gamintas dekoracijas, pasakytų, kad jis su tuo neturi nieko bendro – neturi nei dekoratoriaus, nei staliaus specialybės, dirba pramoniniu aukštalipiu.
„Jis turi auksines rankas, tai yra faktas“, – priduria nusišypsodama pašnekovė.
Pati Jekaterina save įvardina kaip idėjų generatorę – ji atsakinga už temą, idėją, jos išpildymą ir šventės sustygavimą. Ir visada viskas pavyksta puikiai.
„Aš – kosmetologė ir nieko bendro neturiu su organizavimu ar dekoravimu, bet man visada buvo įdomu pažiūrėti dekorus, ypatingai vaikų gimtadienių. Juk vaikas atsimins ir paskui visus metus turi, ką papasakoti, ji tuo gyvena“, – šypsosi ji.
Moteris atvirauja, kad paskutiniąsias savaites prieš dukros gimtadienį darbus dėliojasi taip, kad liktų daugiau laiko planavimui – visada norisi, kad šventė praeitų be menkiausio trikdžio, o aplinka atrodytų tobulai:
„Kiekvienais metais mes sulaukiame begalės komplimentų, labai daug vertinimų. Visi įeina į patalpą, kur vyksta šventė, žiūri išsižioję, sako, kad nerealu, įspūdinga.“
Viską atperka vaiko džiaugsmas
Bet užvis labiausiai širdį džiugina ne svečių komplimentai, o dukros šypsena, geriausios emocijos ir kuriami prisiminimai.
„Mūsų dukrelė žino, kad tai yra tėčio darbas, kad mes viską sugalvojome. Jeigu pasamdytume dekoratorių, kuris viską padarytų ir ateitum į gražią šventę, būtų visai kitoks įspūdis“, – įsitikinusi pašnekovė.
Tiesa, Jekaterina sako, kad iš finansinės pusės sutaupyti tikrai nepavyksta – tiek samdant dekoratorių, tiek viską ruošiant patiems, suma gaunasi panaši. Bet atmosfera ir nuotaika visiškai kita.
„Tai kainuoja nemažai, kadangi mes nesame verslininkai ir nedarome po 20-30 vienodų dekoracijų, padarome vieną. Jeigu medžiagos perkamos didmena, kainos yra visai kitokios, o mes nuvažiuojame į parduotuvę ir nusiperkame labai mažą gabaliuką, nes tik tiek reikia – taip kaina didėja“, – sako ji.
Nestebina ir tai, kad moteriai plaukia žinutės su klausimais, ar jie su vyru galėtų pagaminti dekoracijas, papuošti vaikų šventes, jas suorganizuoti, tik atsakyti į tokius klausimus tenka „ne“.
„Tai ne mūsų pragyvenimo šaltinis, mes negalime tiek daug laiko skirti tokiems dalykams, nes tada turėtume atsisakyti savo darbų. Vis gaunu užklausų, ar galime kažką pagaminti – pavienes dekoracijas galėtume, atkartoti tai, ką jau darėme, bet pilnai papuošti šventę reikalauja per daug laiko“, – atvirauja J. Eismontienė.
Tiesa, dekoracijos po dukros gimtadienių neužsilieka namuose, o iškeliauja į kitos mergaitės namus, taip sukuriama dar viena graži šventė, sukurianti šilčiausius prisiminimus.
