Tačiau, kaip rodo patirtis, ilgaisiais savaitgaliais ir per Žolinę kasmet įvyksta daug skaudžių, gyvybes nusinešančių eismo nelaimių. Specialistai įspėja – eismo įvykiai atostogų neturi net vasarą. Ar įmanoma to išvengti?
Šventę temdo žūtys
Deja, pastaraisiais metais beveik kiekviena Žolinė pažymėta žuvusiųjų keliuose krauju. Štai, 2020 metais Zarasų rajone, Imbrado seniūnijoje, ties Imbrado kaimu susidūrė du lengvieji automobiliai – avarijos metu žuvo 18-metis „Audi A3“ vairuotas.
2021 metais per Žolinę Raseinių rajone, Kilupių kaime automobilis „Mercedes–Benz S350“ nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į pakelės medį – vairuotojas žuvo.
Neišvengta žūties per Žolinę ir pernai: Utenos rajone, ties Jasonių kaimu, susidūrė automobilis „Ford“, vairuojamas 1952 m. gimusio vyriškio, ir „Honda“ motociklas, kurį vairavo 1977 m. gimęs vyras – jis žuvo.
Tai, kad savaitgaliais gerokai auga eismo įvykių – tampa nerimą keliančia tendencija. Štai, praėjusiais metais savaitgalių įvykių skaičius augo 118 proc., o tuo tarpu šiokiadienių – tik 5 proc.
Daugiau keliaujame
Pastarųjų kelerių metų „Lietuvos draudimo“ eismo įvykių statistika rodo, kad ilgųjų savaitgalių metu eismo įvykių keliuose padaugėja, tai daugiausia nulemia išaugęs keliaujančiųjų skaičius ir dėl to susidarančios spūstys bei kitos sudėtingesnės eismo situacijos.
„Panašu, kad lietuviai vis daugiau keliauja po savo šalį, galbūt pandemija kiek pakoregavo įpročius. Tai yra išties sveikintina, tačiau artėjant ilgajam savaitgaliui norisi dar kartą akcentuoti, kad vairuotojai būtų atsargūs bei atidūs, norėdami išvengti nelaimių kelyje“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
2021 metais šalyje dar buvo nemažai kelionių ribojimų dėl COVID-19 pandemijos, tačiau pernai gyventojai jau galėjo laisvai keliauti šalyje.
Didesniam savaitgaliais nutinkančių nelaimių skaičiui įtakos gali turėti ir tai, kad žmonės yra labiau atsipalaidavę, todėl lėčiau sureaguoja į tam tikras pavojingas situacijas – vasarą į kelią dažniau išbėga laukiniai gyvūnai, į akis spigina saulė, dėl kurios suprastėja matomumas, neretai keliaujama tamsiu paros metu.
„Be to, savaitgaliais žmonės linkę išbandyti vis naujus maršrutus, aplankyti nematytas vietas, o tai irgi gali turėti įtakos didesniam avaringumui – kai keliaujame įprastais keliais, pavojų tikimybė mažesnė, nes kelias pažįstamas, juo važiuoti kur kas paprasčiau ir saugiau“, – pastebi ekspertas.
Prireiks kantrybės
Tikėtina, kad dauguma važiuojančiųjų į pajūrį artėjantį savaitgalį kelyje susitiks penktadienio vakarą, o grįžti planuos antradienio popietę – tad kamščiai, ypač ties Kaunu, neišvengiami.
Todėl jei turite galimybę, paskirstykite savo laiką taip, kad netektų stovėti spūstyje kelias valandas – galbūt verta rinktis alternatyvius maršrutus.
Vykdami į pajūrį ar kitas pamėgtas poilsio vietas, pasistenkite išvažiuoti ir grįžti anksčiau arba vėliau nei dauguma poilsiautojų.
Kad nereikėtų be reikalo gadinti nervų ir stovėti spūstyse, stebėkite eismo intensyvumą realiu laiku – tai galima padaryti apsilankius interneto svetainėje eismoinfo.lt, kur bet kuriuo paros metu galima rasti informacijos apie kelių būklę ir eismo sąlygas.
Naudokitės „Waze“ arba kitomis eismo programėlėmis išmaniuosiuose telefonuose, be to, informacija apie spūstis dažnai skelbiama ir per radiją.
Pagirių simptomai
Nors patarimas neviršyti leistino greičio girdimas dažnai ir, kai kurių vairuotojų vertinimu, yra gana banalus, ekspertai dar sykį ragina neviršyti nustatyto greičio.
Kelių eismo taisyklės rekomenduoja nuo priekyje važiuojančio automobilio atsilikti bent dviem sekundėmis, bet net ir esant geroms eismo sąlygoms patartina atsilikti bent trimis ar keturiomis sekundėmis.
Ankstesnių metų statistika rodo, kad per ilguosius savaitgalius avaringumas išauga beveik 20 proc. Žmonės, norėdami greičiau atsidurti gamtoje, pamiršta atsargumą ar kultūrą keliuose, o tai gresia naujais eismo įvykiais.
Todėl reikėtų saugotis išsiblaškiusių ir chaotiškai besielgiančių automobilių vairuotojų. Taip pat patiems reikėtų itin atsakingai prisiminti ir įvertinti savo psichologinę bei fizinę būklę, kuri buvo po Joninių nakties. Net ir tuomet, jei alkoholio kiekis organizme neviršija normos, pagiringas vairuotojas negali tinkamai vairuoti automobilio.
Reikėtų atsiminti bendrus pagirių simptomus. Tai bendras kūno nuovargis, troškulys, galvos skausmas, silpnumas, pykinimas ir ženkliai sumažėjusi koncentracija. Toks žmogus yra akivaizdžiai nedarbingas, o vairuotojas – dar ir pavojingas.
Medikų įrodyta, kad jokios specialios priemonės, kurios padėtų greičiau pašalinti alkoholį iš organizmo, neveikia. Todėl nuo pagirių gydo tik laikas – kuo daugiau laiko prabėgo nuo išgertuvių, tuo didesnė tikimybė, kad alkoholio koncentracija kraujyje neviršys normos. Po šventės, kai alkoholiniai gėrimai vartojami visą vakarą, prie vairo rekomenduojama sėsti tik po gerų 10 valandų miego, išgėrus daug skysčių ir po sočių pietų.
Atsargumas ir kantrybė
Psichologai turi patarimų, kaip išvengti pykčio ilgųjų savaitgalių metu. Kiekvienas vairuotojas, atsidūręs transporto spūstyje, reaguoja skirtingai: vieni kantriai laukia, kiti bando pergudrauti „nardydami“ tarp eismo juostų ar staigiu manevru persirikiuodami į gretimoje juostoje atsiradusį plyšį, treti nervinasi, garsiai ar mintyse keikiasi, mosuoja rankomis – tai tik keli pavyzdžiai, kurie atspindi vairuotojų patiriamas neigiamas emocijas.
Planuodami kelionę numatykite, kad ji užtruks ilgiau. Svarbiausia yra iš anksto nusiteikti, jog papildomos šventinės dienos ir į pajūrį, sodybas ar prie ežerų skubantys gyventojai sudarys didesnes nei įprastai transporto spūstis, todėl eismo sąlygos bus sudėtingesnės, tuomet būsite nusiteikę susidurti su spūstimis ir jos nekels susierzinimo.
Nusiteikite, kad kelyje sutiksite daugiau nepatyrusių vairuotojų. Iš anksto susitaikę su šia mintimi, supratingiau reaguosite į jaunų ar dar nepatyrusių vairuotojų klaidas kelyje.
Venkite manevrų, kurie gali sukelti pyktį kitiems vairuotojams. O juos suerzinti gali agresyviai užkišamas automobilis, persirikiavimas be posūkio signalo, eismo užblokavimas ir kiti neapgalvoti ar piktybiški veiksmai.
Nukreipkite mintis į Jums malonius dalykus. Atminkite, kad kelyje susidūrus su situacija, kurios neįmanoma pakeisti, galite pakeisti tik savo požiūrį į ją, bet ne pačią situaciją.
Klausykitės Jums patinkančios muzikos. Jeigu žinote, kokia muzika Jus atpalaiduoja, ramina, įsijunkite ją. Tai sumažins įtampą.
Stebėkite save. Jei jaučiate, kad tuoj prarasite savitvardą, sustokite ir pasivaikščiokite. Jei kažkur labai skubate ir negalite sustoti, įsijunkite raminančią muziką ar tiesiog pakalbėkite su šalia sėdinčiu žmogumi apie ką nors malonaus. Šie maži veiksmai padės nusiraminti ir nepasiduoti laukimo bei įtampos kelyje keliamam irzlumui.
Padėkokite, jei kitas vairuotojas jus praleido. Jei važiuojate su vaikais, mokykite juos mandagaus elgesio kelyje. Su jais aptarkite pasitaikiusias situacijas, komentuokite ir klauskite jų nuomonės.
Svarbiausi patarimai
Svarbiausi saugaus savaitgalio kelionių patarimai:
Nevartokite alkoholio. Net jei vairuojant yra nustatytas saugus alkoholio kiekis (0,4 promilės). Realiai tokio mato nėra, nes papildomai reikėtų vertinti ir kiekvieno organizmo jautrumą. Netiesa, kad viena taurė ar bokalas dar niekam nepakenkė.
Pernelyg neatsipalaiduokite. Net jei tai laisvadienis – vairuodami laikykitės leistino greičio, manevravimo taisyklių ir saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės.
Būkite budrūs. Ypač važiuodami anksti ryte ar vakare, kai yra didžiausia tikimybė, jog į kelią išbėgs žvėrys. Taip pat atidumas svarbus pamiškėse, važiuojant greta pievų, laukų, kur laukinių gyvūnų kur kas daugiau nei mieste.
Būkite atidūs. Ypač stovėjimo aikštelėse, nes savaitgaliais daugiau gyventojų apsiperka iškyloms, išvykoms, susitikimams su draugais bei artimaisiais, todėl nutinka ir daugiau eismo įvykių, kai subraižomas ar įlenkiamas automobilis atidarant dureles. Atminkite, kad net jei žala patiriama abiem transporto priemonėms nejudant, tokie įvykiai yra laikomi draudžiamaisiais, ir pasišalinimas iš įvykio vietos užtraukia rimtas pasekmes.
Būkite atidūs nepažįstamoje vietoje. Nuvykę į nepažįstamą vietą atkreipkite dėmesį, kur statote ir paliekate automobilį – jei jį paliksite per naktį neapšviestoje, nesaugomoje, kamerų nestebimoje vietoje, ryte automobilį galite rasti „apšvarintą“, todėl atsakingai pasirinkite stovėjimo vietą, kad netektų skaudžiai nusivilti.
