Tiesa, ne visos įmonės buvo užkluptos netikėtai. Dalis džiaugiasi, kad iš anksto suspėjo apsirūpinti reikalingomis medžiagomis. Kitos stebisi, kodėl kai kurie kiti verslai be pagrindo pakėlė savo kainas.
Panevėžio bendrovės „Lietkabelis“ vadovas Sigitas Gailiūnas pasakojo, kad medžiagų kainos kilti ėmė dar pandemijos metu.
„Šiuo metu medžiagomis esame apsirūpinę. Tačiau turėjome įdėti nemažai pastangų, kad dabar būtume ramūs. O kainų augimą bandome visais būdais amortizuoti. Gerai, kad kainos auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tad konkurentai irgi susiduria su tomis pačiomis problemomis, nesame vieni“, – sakė įmonės vadovas.
S. Gailiūnas pasakojo, kad iki karo įmonė bendradarbiavo tiek su Ukraina, tiek su Rusija ir Baltarusija.
„Ukraina pirko iš mūsų produkciją. Karui prasidėjus, deja, gamyba Ukrainoje buvo sustabdyta. Dabar ten tiekti produktų nebegalime. Tai nebuvo didelis mūsų pirkėjas. Tačiau tikimės, kad Ukrainai laimėjus karą, vėl galėsime atnaujinti ir prekybos ryšius.
O su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis bendradarbiavome atsižvelgdami į įvairias rizikas. Vengėme ypatingai didelių sandorių. Todėl dabar problemų dėl to neturime, radome kitus tiekėjus. Be to, kaupėme medžiagų rezervus iš anksto. Tad prieš konkurentus net įgijome pranašumą“, – komentavo įmonės vadovas.
Tiekėjai naudojasi situacija ir kelia kainas be priežasties?
Pasak S. Gailiūno, pastaruoju metu bene labiausiai, beveik dvigubai, brango metalas.
„O mūsų vienos iš pagrindinių žaliavų yra plastikai, polietilenai. Šios medžiagos irgi pabrango, be to, šių medžiagų rinkose trūksta. Skaičiuojame, kad visos mūsų naudojamos žaliavos pabrango kelis kartus“, – pastebėjo bendrovės vadovas.
Radviliškio mašinų gamyklos, gaminančios įvairius metalo gaminius, direktorė Daiva Leonavičienė irgi vardijo, kad brango beveik visos gamyboje naudojamos medžiagos.
„Dirbame su metalu, tai jis pabrango dvigubai, tačiau ne tik jis. Skaičiuojame išaugusias elektros, kuro kainas. Viskas susideda, tad mes irgi privalome kelti savo gaminių kainas. Mūsų užsakovai reaguoja skirtingai. Vieni nepaisant išaugusių kainų savo projektų nestabdo, vis tiek perka reikalingus gaminius. Tačiau kiti nusprendžia laukti, kol kažkas pasikeis, galbūt sumažės kainos. Todėl dalis užsakymų atkrenta. Situacija dėl to nėra kritiška, darbo turime. Gamybos nežadame nei stabdyti, nei mažinti. Daugelis supranta situaciją rinkose.
Tačiau pastebime, kad kai kurie pardavėjai piktnaudžiauja, jie kelia kainas iš inercijos. Paaiškina, kad viskas brangsta, todėl jų parduodamos detalės brangesnės. Tačiau mes atsižvelgiame į savo patiriamus kaštus, nekeliame kainos vien tik dėl to, kad viskas brangsta“, – tikino įmonės vadovė.
Dėl kaštų įmonės atleis darbuotojus?
Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius atkreipė dėmesį, kad palyginti su kitų šalių gamintojais, lietuviams sunku išlikti konkurencingiems.
„Viskas brangsta nuo energetinių išteklių iki įvairių gamybai reikalingų medžiagų. Taip pat įmonės susiduria su medžiagų trūkumu. Tos bendrovės, kurios žiūrėjo į ateitį sukaupė resursus, tačiau jie baigsis po dviejų mėnesių.
Kai kurių medžiagų ar paslaugų brangimą sunku paaiškinti. Pavyzdžiui, pervežimo paslaugos. Kuras pabrango dvigubai, tačiau pervežimai jau 5 kartus brangesni“, – stebėjosi pramonės įmonių atstovas.
Anot jo, lietuvių įmonės visą laiką turėjo pranašumą dėl pigesnės darbo jėgos, pigesnių žaliavų nei Vakarų Europos valstybės.
„Dabar užsienio pirkėjai ieško, kur galėtų produkcijos įsigyti pigiau. Situacija gana įtempta ir sudėtinga. Lietuvoje žmonės irgi kaltina verslą dėl kainų, tačiau jie nepagalvoja, kad ir verslui kainos auga.
Tad įmonės turės ieškoti būdų, kaip prie šios situacijos prisitaikyti. Jeigu jos savo produktų negalės atpiginti modernizuodamos gamybą, tada imsis drastiškų sprendimų – mažins darbuotojų skaičių, keis gamybos kryptį. Vietoje vienų produktų ims gaminti kitus. Dalis įmonių gali ir bankrutuoti“, – komentavo V. Matkevičius.
Lietuva iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos neteko 40 proc. žaliavų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius irgi pastebėjo, kad Lietuva, kaip ir visa Europa, su trūkinėjančiomis tiekimo grandinėmis susidūrė dar Covid-19 laikotarpiu.
„Po to sekė politinės įtampos su Kinija, o prasidėjus karui tiekimo grandinės nutrūko su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Lietuvos gamintojai yra priversti ieškoti alternatyvių tiekėjų medienai, biokurui, metalui ir kitoms medžiagoms.
Lietuva labai daug žaliavų pirko iš šių trijų šalių, šiuo metų paveiktų karo. Ypatingai svarbios žaliavos, kurių trūksta yra mediena, plienas, geležis. Daugiausiai yra paveiktas medienos sektorius, jos importas iš rytų siekia apie 45 proc. Toliau eina druskos, trąšos ir plienas, geležis, atitinkamai 41,1 proc., 37,6 proc., 32,3 proc.“ – skaičiavo pramonininkų atstovas.
Anot jo, yra suskaičiuota, kad iš viso importas iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos sudaro beveik 40 proc. Lietuvos pramonės įmonių perkamų medžiagų.
„Tikimės, kad žaliavų tiekimas iš Ukrainos po kurio laiko atsistatys. Žinoma, šis laikotarpis priklausys nuo karo eigos. Todėl vargu, ar ieškoti pakaitalų ukrainietiškiems produktams ilguoju laikotarpiu pradės visas verslas.
Tačiau akivaizdu, kad importas iš Rusijos ir Baltarusijos nebus greitai atstatytas. Sankcijos joms gali būti taikomos dar ilgai. Bet net jeigu tiekimo grandinių atnaujinimui atsirastų galimybių, iškiltų rimtų etinių klausimų, ar toks sprendimas būtų tinkamas,“ – atkreipė dėmesį V. Janulevičius.
Jo teigimu, surasti naujus tiekėjus, užtruks, ši trukmė priklausys nuo pačios žaliavos tipo.
„Svarbiausias dalykas, kuo vadovaujamasi ieškant pakaitalų, tai yra geografija. Tiekėjų ieškoma kuo arčiau Lietuvos. Mūsų ryšiai su Europa yra glaudesni, kas gali sumažinti laiką ir resursus, reikalingus sėkmingai surasti naujus tiekėjus.
Kalbant apie kainas, jos Lietuvoje augs daugiausiai per visą šį dešimtmetį. Viena pagrindinių to priežasčių - energetikos kainų augimas. Taip pat prie to prisideda ir darbo užmokesčio didėjimas,“ – komentavo V. Janulevičius.
Pramonininkų atstovo teigimu, kainų augimas prognozuojamas ir visuose pramonės gamybos sektoriuose, kuriems yra reikalinga ir elektra ir dujos.
„Labai sunku prognozuoti kiek truks tokia situacija. Vis kas priklausys nuo įmonių gebėjimo rasti naujas rinkas,“ – sakė V. Janulevičius.
