Vieni siuntė, kiti negavo
„Padidėjus oro taršai rekomenduojama mažamečiams vaikams ir žmonėms, turintiems kvėpavimo negalavimų, vengti ilgai būti lauke“, – tokios įspėjamosios žinutės, vadinamos ypatingojo statuso žinutėmis, skriejo į sostinės gyventojų telefonus. Deja, atskriejo tik į nedidelę jų dalį.
16 mln. litų kainavusi ir, anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovų, „puikiai“ veikianti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema sostinę bei jos apylinkes užklojus tirštam rūkui nesuveikė. Bent jau taip tvirtina antroji pusė – tie, kam buvo skirti apie smogą įspėjantys pranešimai.
Sistema veikia puikiai?
„Sistema dirba visų trijų operatorių tinkluose. Pranešimai išsiųsti. Vienintelė problema – jei žmogus nenustatė savo telefono, kad jis priimtų žinutes, arba ne taip nustatė, jis žinutės negaus. Bet pati sistema veikia puikiai“, – „Balsas.lt savaitės“ žurnalistus tikino PAGD Civilinės saugos valdybos vyriausiasis specialistas Algis Bolys. Jis pridūrė, kad negauti įspėjančios SMS žinutės galėjo dviejų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų abonentai – naujausių „iPhone“ aparatų naudotojai, „nes gamintojai kol kas nėra sukūrę tokio profilio, kad šių tinklų abonentai gautų pranešimus“.
Tačiau skaitytojai tikino pranešimų negavę tiek į naujesnius, tiek į senesnius telefono aparatus. Kai kurie iš jų sakė apsilankę specialiame puslapyje (http://gpis.vpgt.lt), kaip primygtinai rekomendavo A. Bolys, ir įsitikinę, kad aparatai nustatyti tinkamai.
„Tai gal pačioje sistemoje kilo techninių problemų?“ – dar kartą pasiteiravome PAGD. Deja, atsakymas taip ir nepaaiškino, kur ir kodėl pasiklydo žinutės.
„Atlikę Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos veikimo analizę galime pasakyti, kad jokių techninių nesklandumų nebuvo. Pranešimai buvo išsiųsti į visų trijų mobiliojo ryšio operatorių 2G ir 3G tinklus. Tai patvirtina ir pačios sistemos pranešimo perdavimo metu teikiami rezultatai“, – informavo PAGD Civilinės saugos valdybos Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas, laikinai einantis ir valdybos viršininko pareigas.
Vežimas pastatytas prieš arklį
Pasakyti, kur pasiklydo mums skirtos žinutės, negalėjo ir mobiliojo ryšio operatoriai. Anot jų, PAGD siunčiami įspėjimai yra ypatingojo statuso žinutės, kurias žmogus turi gauti net tuo atveju, jeigu jo telefone nėra SIM kortelės, svarbu, kad aparatas būtų įjungtas. „Jei pagal PAGD pateiktas instrukcijas patiems nustatyti telefono nepavyks, galima užsukti į artimiausią mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo saloną. Bet mes išsamios informacijos, kokie yra nustatymai, neturime“, – pridūrė vieno operatoriaus atstovai.
„Balsas.lt savaitės“ kalbintas telekomunikacijų specialistas (pavardė redakcijai žinoma) Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą palygino su situacija, kai vežimas pastatomas prieš arklį.
„Nustatyti telefono aparatą žmogui, neturinčiam techninio išsilavinimo, iš tikrųjų nelengva. Bet, užuot pritaikius sistemą vartotojui, jis priverčiamas pats prisitaikyti prie sistemos. Neturėtų būti taip, kad pats žmogus turėtų viską nustatyti“, – sakė ekspertas.
„Turėjome daug priekaištų“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas, išgirdęs, kad žinutės nuskriejo „į orą“, reagavo vienareikšmiškai: „Labai negerai. Ji turi veikti. Ir susidarius ekstremaliajai padėčiai – kilus gaisrui, potvyniui, cheminei avarijai – gyventojams turi apie ją pranešti.“
Pasak A. Paulausko, daugiau negu prieš metus, 2013 metų liepos 18 dieną, NSGK posėdyje departamentui buvo nurodyta imtis priemonių, kad Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos darbas pagerėtų.
„Turėjome labai daug priekaištų. Komiteto nariai patys pastebėjo, kad žmonės negauna įspėjamųjų žinučių, o instaliavimo programa yra gana sudėtinga. Mes jiems sakėme, kad 16 milijonų išleista ir dar papildomai skirta, todėl reikia, kad pranešimai pasiektų visus“, – prisiminė NSGK pirmininkas.
Jis pridūrė, kad komitetas įpareigojo PAGD tartis su ryšio priemonių gamintojais ir paslaugų teikėjais, kad naujuose telefonuose iš karto būtų instaliuota reikiama programa. „Mes jų taip pat prašėme, kad į regionus, pavyzdžiui, Šilutę, kur nuolat vyksta potvyniai, važiuotų PAGD atstovai ir padėtų žmonėms instaliuoti sistemą“, – sakė A. Paulauskas.
Akivaizdu, jog per daugiau kaip metus mažiausiai vienas NSGK nurodymas – „bendradarbiauti su mobiliojo ryšio operatoriais ir siekti, kad nuo 2014 metų liepos 1 dienos šią paslaugą naujuose mobiliuosiuose telefonuose aktyvintų pardavėjas“ – nėra įgyvendintas.
Post scriptum
Į nežinia kur nuklydusias įspėjamąsias žinutes šįkart būtų galima numoti ranka – patys suprantame, kad jei ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, geriau be reikalo į lauką nelįsti. Bet jei kitą kartą kils rimta grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, tačiau plika akimi pavojus bus nematomas? Taip ir gyvensime palaimingoje nežinioje?
Ir dar. Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema buvo atsidūrusi Valstybės kontrolės akiratyje. Valstybinio audito 2014 metų liepos 15 dienos ataskaitoje konstatuota, kad, atviro konkurso būdu perkant Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos techninės priežiūros paslaugas, buvo apribotos dalies potencialių konkursantų galimybės.
„Reikalavimas buvo pritaikytas vieninteliam paslaugos teikėjui, kuris įdiegė sistemą, nes iki konkurso pradžios jis jau turėjo galiojančias bendradarbiavimo sutartis“, – skelbia Valstybės kontrolė. Ji konstatuoja, kad su tuo paslaugos teikėju ir buvo sudaryta sutartis, o PAGD nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.
Tiesa, kita Valstybės kontrolės prielaida – kad už tas pačias paslaugas galbūt buvo sumokėta du kartus – nepasitvirtino. Generalinė prokuratūra redakciją informavo, kad lapkričio 3 dieną prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes „sutartys buvo sudarytos skirtingais tikslais ir dėl skirtingų paslaugų teikimo“.
Taigi, galbūt problema slypi kažkur čia, nes kas gali paneigti, kad techninė priežiūra ir nežinia kur pasiklydusios žinutės – nesusiję dalykai? O gal viskas kur kas paprasčiau? Įsigyta tokia įranga, kad nepakanka vieną kartą užsisakyti paslaugą? Kaip pastebėjo skaitytoja Dalia, „reikia užsisakyti paslaugą ir ją vis atnaujinti, užsakyti vėl“.
