Pasaulio orų atribucija (WWA) nustatė, kad dėl klimato kaitos liūtys buvo bent 7 proc. stipresnės, todėl miestus užplūdo tokie kiekiai vandens, kurių tikimybė būtų perpus mažesnė, jei žmonės nebūtų šildę klimato.
„Tendencija aiški, – sakė Poznanės gamtos mokslų universiteto klimatologas Bogdanas Chojnickis, vienas iš tyrimo autorių. – Jei žmonės ir toliau pildys atmosferą iškastinio kuro emisijomis, situacija bus dar sunkesnė“.
„Šie potvyniai rodo, kaip brangiai kainuoja klimato kaita“
Dėl rugsėjo viduryje virš Vidurio Europos praūžusios audros „Borisas“ Austrija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija sulaukė rekordinio lietaus kiekio. Smarkios liūtys ramius upelius pavertė laukinėmis upėmis ir sukėlė potvynius, kurie sugriovė namus ir nusinešė dešimčių žmonių gyvybes.
Tyrėjai teigė, kad prisitaikymo priemonės sumažino aukų skaičių, palyginti su panašiais potvyniais, kurie regioną buvo užklupę 1997 ir 2002 m. Jie paragino sukurti geresnes apsaugos nuo potvynių priemones, perspėjimo sistemas ir reagavimo į nelaimes planus bei įspėjo, kad potvynių nuniokotuose regionuose nereikėtų tęsti statybų.
„Šie potvyniai rodo, kaip brangiai kainuoja klimato kaita, – sakė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio klimato centro techninė patarėja ir viena iš tyrimo autorių Maja Vahlberg. – Net ir po kelių dienų pasiruošimo potvyniai nusiaubė miestus, sugriovė tūkstančius namų, o Europos Sąjunga pažadėjo skirti 10 mlrd. eurų pagalbos“.
Dvigubai dažnesni ir gausesni krituliai
Greituosiuose tyrimuose, kuriuose taikomi nustatyti metodai, tačiau kurie skelbiami prieš tai nepraėjus ilgų recenzavimo procesų, nagrinėjama, kaip žmogaus įtaka veikia ekstremalius orus iškart po nelaimės.
Mokslininkai palygino rugsėjo mėnesį Vidurio Europoje per keturias dienas užfiksuotus kritulių kiekius su sumodeliuotais pasaulyje, kuris yra 1,3 laipsnio vėsesnis, t. y. toks, kokį atšilimą iki šiol sukėlė iškastinio kuro deginimas ir gamtos niokojimas. Žmogaus įtakai jie priskyrė „dvigubai didesnę tikimybę ir 7 proc. didesnį intensyvumą“.
Tačiau mokslininkai rašė, kad rezultatai yra „konservatyvūs“, nes modeliai aiškiai nemodeliuoja konvekcijos, todėl gali nepakankamai įvertinti kritulių kiekį.
„Pabrėžiame, kad pokyčių kryptis yra labai aiški, tačiau greitis – ne“, – teigė jie.
Fizikai įrodė, kad kiekvienas atšilimo laipsnis leidžia orui išlaikyti 7 proc. daugiau drėgmės, tačiau ar tai bus daroma, priklauso nuo vandens prieinamumo.
„Gali kilti ypač dideli potvyniai“
Liūtys Vidurio Europoje prasidėjo, kai šaltas oras iš Arkties susitiko su šiltu, drėgnu oru iš Viduržemio ir Juodosios jūrų.
„Šiltesnės jūros sustiprina lietingąją hidrologinio ciklo dalį, nors kai kuriose sausumos dalyse vyrauja sausėjimo tendencija“, – sakė tyrime nedalyvavęs Pasaulio klimato kaitos tyrimų instituto klimatologas Miroslavas Trnka.
Pasak jo, kai sąlygos yra tinkamos, „gali kilti ypač dideli potvyniai“.
M. Trnka palygino veiksnius, lemiančius ekstremalias liūtis, su žaidimu loterijoje. Jis sakė, kad dėl visuotinio atšilimo padidėjusi rizika yra tarsi daugiau loterijos bilietų, kurie būtų perkami ilgesnį laiką ir keičiamos taisyklės taip, kad laimėtų daugiau skaičių kombinacijų.
„Jei statote pakankamai ilgai, turite didesnę tikimybę laimėti pagrindinį prizą“, – sakė M. Trnka.
Dėl planetos atšilimo liūčių tik daugės
Tyrime nustatyta, kad smarkesni keturių dienų lietūs ištiks, jei pasaulis atšils 2 laipsniais daugiau nei ikipramoninis lygis, o lietaus intensyvumas, palyginti su šiandiena, padidės maždaug 5 proc., o tikimybė – 50 proc.
Kiti veiksniai, pavyzdžiui, oro srovės bangavimas, kuris, kaip įtaria kai kurie mokslininkai, dėl pasaulinio atšilimo vis dažniau sulaiko orų sistemas vienoje vietoje, gali dar labiau padidinti šį poveikį. Pirmadienį žurnale „Nature Scientific Reports“ paskelbtame tyrime prognozuojama, kad tokių blokuojančių sistemų padaugės pagal vidutinio ir blogiausio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijus.
Tyrime nedalyvavusi Niukastlo universiteto klimato mokslininkė Hayley Fowler sakė: „Šios didelės audros, atskirtos nuo oro srovės, gali sustingti vienoje vietoje ir sukelti didžiulius kritulių kiekius, kuriuos skatina padidėjusi drėgmė ir energija iš rekordiškai įkaitusių vandenynų“.
„Šios „užblokuotos“ lėtai judančios audros tampa vis dažnesnės ir prognozuojama, kad dėl papildomo atšilimo jų dar labiau padaugės, – pridūrė ji. – Klausimas yra ne tai, ar turime prisitaikyti prie didesnio tokių audrų skaičiaus, bet ar galime“.
Nuostoliai jau padidėjo
Savaitę po audros „Boris“ WWA pavadino „hiperaktyvia“, nes 12 stichinių nelaimių visame pasaulyje atitiko jos analizės kriterijus, t. y. daugiau nei bet kurią kitą savaitę per visą organizacijos istoriją.
Tyrime nebandyta nustatyti, kiek pasaulinis atšilimas padidino liūčių sukeltus nuostolius, tačiau tyrėjai teigė, kad net ir nedidelis kritulių kiekio padidėjimas neproporcingai padidino nuostolius.
„Beveik visur pasaulyje yra taip, kad nedidelis kritulių kiekio padidėjimas lemia panašų potvynių padidėjimą, – sakė Londono Imperatoriškojo koledžo Granthamo instituto klimatologė Friederike Otto, viena iš tyrimo autorių. – Tačiau tai lemia daug didesnį žalos padidėjimą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Matomai gamta pajuto pavojų -pradejo pati valytis nuo kenkejų
