Viltingai ir vis garsiau tikimasi, kad omikrono atmaina pasauliui neša pandemijos pabaigą. Tačiau taip pat pradėta vis daugiau kalbėti apie sveikatos problemas, su kuriomis gali susidurti COVID-19 persirgę žmonės.
Sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai stebima kur kas dažniau pasireiškiančius pokovidinius simptomus, žmonės vis daugiau apie tai kalba, nes vis daugiau jų perserga. Kas yra pokovidinis sindromas, kada kreiptis į gydytojus ir ar to apskritai įmanoma išvengti? Apie visa tai „Žinių radijo“ eteryje kalbėta su Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovu, gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi.
Dvi grupės persirgusiųjų
Anot jo, visus pacientus, kurie persirgo kovidine infekcija, kalbant apie ilgalaikius liekamuosius požymius būtų galima išskirti į dvi dideles grupes.
„Viena iš tų grupių būtų tie, kurie dėl ūminės COVID-19 infekcijos, dažniausiai komplikuotos kvėpavimo funkcijos sutrikimo ar kitų organų pažeidimo buvo stacionarizuoti, gydyti ligoninėje ir po to su visais liekamaisiais reiškiniais išleisti tolimesniam sveikimui namo ir šiuo metu nukreipiami tolimesniam sveikatą grąžinančiam, reabilitaciniam gydymui“, – pasakojo jis.
Taip pat yra ženkli kita grupė žmonių, kurie ambulatoriškai, namuose, nesikreipdami į gydymo įstaigas, tarsi persirgo lengvos ar vidutinės eigos COVID-19 liga.
„Šeimos gydytojas praėjus tam tikram laikui diagnozavo ūminės infekcijos pasveikimą, tačiau dalis tų žmonių, kaip rodo mūsų tyrimas, bemaž 9 proc. populiacijos, įgavo lėtinės ligos pavidalą. Tai reiškia, kad nuo šeimos gydytojo konstatuoto pasveikimo dėl ūminės infekcijos liga po keturių savaičių tęsiasi tie patys požymiai arba liga pakeitė savo veidą ir įgijo naujų požymių. Ir būtent užsitęsus liekamiesiems infekcijos požymiams šiai pacientų grupei įvardijame, kad ūminis susirgimas komplikavosi pokovidiniu sindromu“, – aiškino R. Kubilius.
Nuo galvos svaigimo iki plaukų slinkimo
Jis priminė, kad yra keli pagrindiniai dažniausiai pasitaikantys pokovidinio sindromo požymiai. Paprastai per keturias savaites nuo diagnozuoto pasveikimo išlieka pagrindiniai 6 ar 8 požymiai – tai fizinio pajėgumo sumažėjimas ir dusulys, kognityvinių funkcijų apsilpimas (pablogėja trumpalaikė atmintis, koncentracija).
Taip pat atsiranda širdies permušimai, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, vargina galvos skausmas, svaigimas, migruojančio pobūdžio skausmas.
„Daliai pacientui net neatsistato uoslės-skonio receptoriai. Ir vis dažnesnis pastaruoju metu požymis yra plaukų slinkimas. Ką rodo mūsų mokslinės stebėsenos rezultatai, tie požymiai kinta, tai galbūt išeitų sieti ir su viruso atmaina. (...) ir pastebėjome, kad antrosios pandemijos bangos metu labiau pradėjo vyrauti pažintinių funkcijų susilpnėjimas“, – pridūrė R. Kubilius.
Kas suserga dažniau?
Paklaustas, kaip ilgai gali varginti pokovidiniai simptomai, gydytojas teigė, kad Lietuvos populiacijoje Reabilitacijos klinikos mokslininkams ištyrus daugiau nei 2 tūkst. sergančiųjų, nustatyta, kad yra tam tikrų rizikos veiksnių, kurie sąlygoją „ilgąjį kovidą“.
„Žinome būkles, kurios dažniausiai sąlygoja pokovidinio sindromo išsivystymą. Ir jei šiandien sudarytume paveikslą, ar galima prognozuoti, kuriam iš pacientų išsivystys pokovidinis sindromas, tai turbūt dažniausiai kalbėtume apie tai, kad 90 nuošimčių tai yra pacientai, kurie sirgo lengva ar vidutinio sunkumo eiga.
Antras kriterijus – iki 90 proc. sergančiųjų pokovidiniu sindromu yra moterys. Paprastai tai yra darbingo amžiaus žmonės, kur amžiau mediana būtų nuo 40 iki 60 m.“, – vardijo gydytojas.
Trečias jo įvardytas būdingas požymių – bemaž trečdalis arba ketvirtadalis tų pacientų iki susirgimo buvo diagnozuotas vienoks ar kitoks polinkis į įvairias alergijas.
„Dalis jų turėjo alerginius susirgimus, vargino bronchų astma, padidintas arterinis kraujospūdis, dalis turėjo skydliaukės problemas. Tačiau tie visi gretutiniai susirgimai buvo kontroliuojami, daliai net nevartojant vaistų.
Ir būtina pabrėžti, kad turbūt absoliučios dalies šių pacientų, kuriems buvo diagnozuotas pokovidinis sindromas, iki susirgimo jie savo sveikatos būklę vertino kaip gerą ir labai gerą“, – pažymėjo R. Kubilius.
Pokovidiniai reiškiniai vargina ir 6 mėnesius ar daugiau
Jis įspėjo, kad pokovidiniai reiškiniai gali užsitęsti ir 6 mėnesius ar daugiau. „Bendrai pastebima, kad praėjus 6 mėnesiams ir daugiau dalis visų simptomų grįžta, regresuoja ir jie visiškai išnyksta. Ir priešingai – pacientas išsivaduoja iš vienų simptomų, bet jam pradeda atsinaujinti ar pasireikšti visai nauji simptomai“, – nurodė gydytojas.
Čia pat jis pateikė pavyzdį, kai kreipėsi jauno amžiaus pacientė, kuriai praėjus metams laiko pilnai neatsistato uoslės ir skonio receptoriai.
„Ir konferencijose mums pateikia pavyzdžius, kad štai iki susirgimo buvęs fiziškai aktyvus instruktorius, kuris kasdien atlikdavo didžiulius fizinius krūvius, važiuodavo dviračiu, plaukdavo kanoja, kopdavo į kalnus, šiuo metu jis sėdi neįgaliojo vežimėlyje, nes ta liga taip jį surakino, kad sugrįžimas į tą funkcinę būklę sunkiai tikėtinas ir ateityje“, – liūdnus pavyzdžius pateikė medikas.
Ragina nedelsti ieškoti pagalbos
Jis pastebėjo, kad šie pacientai vis dažniau buriasi į savitarpio pagalbos grupes, klausia kitų patarimo ir, mūsų tyrimo duomenimis, bemaž tik 13–15 proc. pacientų kreipėsi į gydytojus ir pradeda ieškoti pagalbos.
„Ir čia norėtųsi paskatinti pacientus vis tik išdrįsti sau prisipažinti, kad man diagnozuotas pokovidinis sindromas, mane vargina nepraeinantys simptomai.
Galbūt paciento gyvenime jie neatrodo tokie reikšmingi, bet vis tik jie ženkliai paveikia bendrą sveikatą, paciento darbingumą ir pagaliau funkcinę būklę – gebėjimą atlikti vienokias ar kitokias veiklas, kurios buvo iki susirgimo. Todėl pacientas vis tik turėtų kreiptis į gydytoja ir ieškoti pagalbos“, – patarė R. Kubilius.
Medikas ragino neatidėlioti kreipimosi į gydytojus, nes tyrimas parodė, kad tie, kuriems buvo diagnozuotas pokovidinis sindromas, po 3–6 mėnesių maždaug 20 proc. išaugo vaistų vartojimas, kurių pagalbą jau turima gydyti lėtines ligas ar pasirodžiusius naujus simptomus.
„Turime į pokovidinį sindromą žvelgti rimtai ir atsakingai. Sakyčiau, pacientai turėtų būti atviresni, ieškoti pagalbos ir patarimo pas gydytojus, kurie jau šiandien gali padėti“, – sakė R. Kubilius.
Šnekat apie 6 mėnesių tyrimus tiesiog nusišnekat